
XVI a.
Angos skersmuo apie 9,0 cm, kaklelio aukštis 5,8 cm
Molis, glazūra
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 273.
Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus surasta viršutinė ąsočio dalis su kiauraraščiu kakleliu. Indo kaklelis siaurėjantis, su dviem eilėmis 0,5 cm skersmens skylučių. Dėl tokios neįprastos ąsočio konstrukcijos buvo sunku paprastai iš jo atsigerti, neapsipylus pro šonuose esančias skylutes.
Skylėti indai-mįslės, naudojami su gėrimais susijusiuose žaidimuose, buvo populiarūs Vakarų Europoje XVI–XIX amžiuje. Šių indų triukas paremtas fizikos dėsniais ir paslėptas kaklelio briaunos bei rankenos kanaluose. Kaip matyti iš archeologų surasto indo fragmento, jo briaunos kraštas apvalus, su nedidele skylute, kuri susisiekia su briaunoje suformuotu kanalu. Šis briaunoje esantis kanalas turėjo sąsają su tuščiavidure rankena, ją naudojant pro briaunoje esančią skylutę lyg per šiaudelį buvo galima traukti ąsočio dugne esantį skystį nepalenkiant indo. Tačiau tai nepavyktų, jeigu nebūtų užspaudžiama paslėpta skylutė rankenoje. Tik taip galėdavo susidaryti vakuumas ir skystis per rankeną patekdavo į ąsočio briauną.
Tokiems indams padaryti reikėjo daug išmonės. Jų gamyba aprašyta Cipriano Piccolpasso XVI a. vidurio rankraštyje „Trys knygos apie puodžiaus meną“ (I tre libri dell' arte del vasajo). Perforuoti indai turėjo būti sukonstruoti taip, kad jų turinys būtų neprieinamas nepatyrusiems vartotojams. Dėl šios priežasties daugelis indų-mįslių greitai būdavo sudaužomi iš nusivylimo, taip ir neradus būdo, kaip iš jų atsigerti.
Lietuvoje tokie indai buvo gaminti iki pat XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Juozas Kudirka savo knygoje „Lietuvos puodžiai ir puodai“ yra aprašęs Sasnaukos (Zarasų r.) puodžių šimtaskylius ąsočius su septyniais tuščiaviduriais išsikišimais ant briaunos. Norint iš jų atsigerti ir vietoj alaus neįtraukti oro, reikėdavo surasti dvi skylutes, jas užspausti pirštais ir pasirinkti išsikišimą, per kurį gerti.
Ąsočio-mįslės gamybos procesas
Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė
Naudoti šaltiniai ir literatūra
Kudirka J. Lietuvos puodžiai ir puodai, Vilnius, 1973, p. 92.
Piccolpasso C. The three books of the potter’s art / Li tre libri dell’arte del vasaio, London, 1934.
Cosenza G. „Bevi se puoi“, le coppe con l’inganno“, 2018-06-26, in: https://ilcalicediebe.com/2018/06/26/bevi-se-puoi-le-coppe-con-linganno/, [žiūrėta 2019-09-28].
„Molinio ąsočio įtaka lietuviškai alaus kultūrai“, 2009-04-26, in: tikrasalus.lt, http://tikrasalus.lt/2009/04/26/molinio-asocio-itaka-lietuviskai-alaus-kulturai/ [žiūrėta 2019-09-28).
Stangytė R. „Skapo gatvės pamokos: kaip gerti iš kiauro ąsočio?“, 2015-05-18, in: universitetozurnalistas.kf.vu.lt, http://www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt/2015/05/skapo-gatves-pamokos-kaip-gerti-is-kiauro-asocio/ [žiūrėta 2019-09-08].