Ąsotis-mįslė

Aktualu iki 2019-10-13

XVI a.
Angos skersmuo apie 9,0 cm, kaklelio aukštis 5,8 cm
Molis, glazūra
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 273.

Atliekant Vilniaus Žemutinės pilies kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus surasta viršutinė ąsočio dalis su kiauraraščiu kakleliu. Indo kaklelis siaurėjantis, su dviem eilėmis 0,5 cm skersmens skylučių. Dėl tokios neįprastos ąsočio konstrukcijos buvo sunku paprastai iš jo atsigerti, neapsipylus pro šonuose esančias skylutes.

Skylėti indai-mįslės, naudojami su gėrimais susijusiuose žaidimuose, buvo populiarūs Vakarų Europoje XVI–XIX amžiuje. Šių indų triukas paremtas fizikos dėsniais ir paslėptas kaklelio briaunos bei rankenos kanaluose. Kaip matyti iš archeologų surasto indo fragmento, jo briaunos kraštas apvalus, su nedidele skylute, kuri susisiekia su briaunoje suformuotu kanalu. Šis briaunoje esantis kanalas turėjo sąsają su tuščiavidure rankena, ją naudojant pro briaunoje esančią skylutę lyg per šiaudelį buvo galima traukti ąsočio dugne esantį skystį nepalenkiant indo. Tačiau tai nepavyktų, jeigu nebūtų užspaudžiama paslėpta skylutė rankenoje. Tik taip galėdavo susidaryti vakuumas ir skystis per rankeną patekdavo į ąsočio briauną.

Tokiems indams padaryti reikėjo daug išmonės. Jų gamyba aprašyta Cipriano Piccolpasso XVI a. vidurio rankraštyje „Trys knygos apie puodžiaus meną“ (I tre libri dell' arte del vasajo). Perforuoti indai turėjo būti sukonstruoti taip, kad jų turinys būtų neprieinamas nepatyrusiems vartotojams. Dėl šios priežasties daugelis indų-mįslių greitai būdavo sudaužomi iš nusivylimo, taip ir neradus būdo, kaip iš jų atsigerti.

Lietuvoje tokie indai buvo gaminti iki pat XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Juozas Kudirka savo knygoje „Lietuvos puodžiai ir puodai“ yra aprašęs Sasnaukos (Zarasų r.) puodžių šimtaskylius ąsočius su septyniais tuščiaviduriais išsikišimais ant briaunos. Norint iš jų atsigerti ir vietoj alaus neįtraukti oro, reikėdavo surasti dvi skylutes, jas užspausti pirštais ir pasirinkti išsikišimą, per kurį gerti.

Ąsotis-mįslė, XIV a., Karališkasis Alberto memorialinis muziejus, Jungtinė Karalystė (Royal Albert Memorial Museum, United Kingdom), Ekseterio kolekcija

Indas-mįslė, 1515–1525 m., Viktorijos ir Alberto muziejus, Jungtinė Karalystė (Victoria and Albert Museum, United Kingdom)

Ąsotis-mįslė, 1660–1680 m., Viktorijos ir Alberto muziejus, Jungtinė Karalystė (Victoria and Albert Museum, United Kingdom)

Ąsočio-mįslės gamybos procesas

Medžiagą parengė Ėrika Striškienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė

Naudoti šaltiniai ir literatūra
Kudirka J. Lietuvos puodžiai ir puodai, Vilnius, 1973, p. 92.
Piccolpasso C. The three books of the potter’s art / Li tre libri dell’arte del vasaio, London, 1934.
Cosenza G. „Bevi se puoi“, le coppe con l’inganno“, 2018-06-26, in: https://ilcalicediebe.com/2018/06/26/bevi-se-puoi-le-coppe-con-linganno/, [žiūrėta 2019-09-28].
„Molinio ąsočio įtaka lietuviškai alaus kultūrai“, 2009-04-26, in: tikrasalus.lt, http://tikrasalus.lt/2009/04/26/molinio-asocio-itaka-lietuviskai-alaus-kulturai/ [žiūrėta 2019-09-28).
Stangytė R. „Skapo gatvės pamokos: kaip gerti iš kiauro ąsočio?“, 2015-05-18, in: universitetozurnalistas.kf.vu.lt, http://www.universitetozurnalistas.kf.vu.lt/2015/05/skapo-gatves-pamokos-kaip-gerti-is-kiauro-asocio/ [žiūrėta 2019-09-08].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2019-10-07 Atnaujinta: 2019-10-04 15:35
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika