Lygintuvas

XVII a.
Geležis
Lygintuvo plotis 3,5 cm, ilgis 13,7 cm, svoris 920,70 g; jo pado storis 3 cm
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai 1992 m., radinio Nr. 666.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 4/858, 175/4341 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Nuo senų laikų drabužiams lyginti buvo naudojamos įvairios priemonės – įkaitinti akmenys; mediniai, geležiniai, spalvotųjų metalų, stiklo, keramikos dirbiniai, presai. Pirmosios žinios apie metalinius lygintuvo pirmavaizdžius užfiksuotos Kinijoje VII–X a. – tai geležiniai ir variniai puodeliai, pripildyti žarijų, naudoti su ilgomis rankenomis.

Vėlyvaisiais Viduramžiais imti kaldinti paprastos konstrukcijos geležiniai lygintuvai, kurių padą (ploną arba storesnį) prieš naudojant reikėdavo įkaitinti. Tokie prietaisai naudoti ilgus šimtmečius, jų aptinkama per archeologinius tyrimus, jie žinomi net ir iš XX a. etnografijos rinkinių (Pirčiupiai, Varėnos r.; Pakalnės kaimas, Šilutės r.). Nuo XVIII a. vidurio – XIX a. ėmė plačiau plisti laidynės, kurias buvo galima pripildyti žarijų. Taip pat naudoti lygintuvai, į kurių vidų būdavo dedama įkaitinta metalinė plokštelė. Jie gaminti ir iš spalvotųjų metalų, vėliau – iš ketaus.

Archeologai Valdovų rūmų išoriniame pietiniame kieme, priestatėlyje-latrinoje, griuvenų sluoksnyje, rado nedidelį geležinį lygintuvą. Jo rankenėlė pastorinta ir pritvirtinta prie pado viršaus, kad būtų patogiau laikyti šį prietaisą. Paprastus siaurus ir sunkius lygintuvus dažniausiai naudodavo siuvėjai drabužių siūlėms lyginti arba jais būdavo lyginamos drabužių detalės – rankogaliai, apykaklės. Kartais vienu metu naudoti net keli lygintuvai (kol vienas kaista, kitu lyginama). Būdavo labai svarbu tinkamai juos įkaitinti, nes „per karštas lygintuvas sudegindavo skalbinius, o šaltas rūkdavo ir ant skalbinių atsirasdavo pūslės“[1]. Latvijoje per Bauskės pilies tyrimus taip pat rastas panašus lygintuvas, tik su plonu padu.

Lygintuvas publikuotas:
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 235, pav. 380.
Tarp kasdienybės ir prabangos. Restauruoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologiniai radiniai, sudarytojas A. Puškorius, Vilnius, 2011, p. 118, pav. 310.
Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1990–1993 m. tyrimai), t. 3, atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1995, pav. 257.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra
Lazauskaitė E. „Skalbimas“, in: Etnografija. Metraštis, 2006, t. 13/14 (2003/2004), p. 25–31.
Bauskas pils / Bauska castle, Bauskas pils muzejs, 2008.
„Kokie seniau buvo lygintuvai?“ [Lietuvos liaudies buities muziejaus parengta virtuali lygintuvų paroda], in: llbm.lt, http://www.llbm.lt/parodos/virtuali_lygintuvu_paroda/ [žiūrėta 2019-09-10].