Jonušo Radvilos portretas

Aktualu iki 2019-10-20

Nežinomas dailininkas, pagal Danielio Šulco (Daniel Schultz, 1615–1683) paveikslą, iš leidinio
Irenico-Polemographia. Sive Theatri Europaei, t. 7 (2 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1685, portretas p. 410–411
Portretas su rėmeliu publikuotas Theatri Europaei, t. 6 (1 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1652, p. 373; taip pat t. 6 (2 leidimas), 1663, p. 373.
Portretas su kitokiu įrašu apačioje publikuotas Irenico-Polemographia. Sive theatri Europaei, t. 7 (1 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1663, p. 410–411.
Popierius, vario raižinys; 35,2 x 26,3 cm
Įrašas apačioje – Janussius Radziwil D G Birzae, ac Dubingae Dux S. Rom: Imp: / Princeps Nevelia et Sebiesy Comes Ducatus Samogita Generalis / Capitaneus Exertitum Mag: Duc: Lith: Campiductor Casimiriensis, / Borysouiensis, Camenecensis Seyvensis Bistricensis, Retouiensis Gub: / ernator. etc.
Inv. Nr. VR-1068
2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Vario raižinyje pavaizduotas Jonušas Radvila (1612–1655) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Kristupo Radvilos (1585–1640) ir Onos Kiškaitės (m. 1532) sūnus. Buvo kilęs iš kunigaikščių Radvilų giminės Biržų ir Dubingių (evangelikų reformatų) šakos. Kaip ir daugelis to meto didikų, keliavo po užsienio šalis, 1629–1633 m. mokėsi Leipcigo ir Leideno universitetuose. Mirus Lenkijos ir Lietuvos valdovui Žygimantui Vazai (1587/1588–1632) ir į sostą įžengus jo sūnui Vladislovui, Jonušas Radvila gavo nurodymą pranešti Anglijos, Belgijos ir Nyderlandų valdovams apie naująjį Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovą. 1633 m. buvo paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakamariu ir toliau sparčiai kilo karjeros laiptais: nuo 1646 m. buvo Lietuvos lauko etmonas, 1646–1653 m. – Žemaitijos seniūnas, nuo 1653 m. – Vilniaus vaivada, nuo 1654 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas. Palaikė gerus santykius su Lenkijos ir Lietuvos valdovu Vladislovu Vaza (1632–1648) – priešingai nei su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jonu Kazimieru Vaza (1648–1668). 1649 ir 1651 m. Jonušo Radvilos vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė pasiekė pergales prieš Ukrainos kazokų sukilėlius. 1655 m. spalio 20 d. su pusbroliu Boguslavu Radvila (1620–1669) ir kitais Lietuvos didikais inicijavo Kėdainių uniją, šia sutartimi turėjo būti nutraukta Lietuvos unija su Lenkija ir sudaryta nauja su Švedija. Sutartis nebuvo įgyvendinta. Jonušo Radvilos inicijuota sutartis laikyta išdavyste, todėl Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimu kunigaikščio valdos buvo nusavintos. Radviloms jos grąžintos jau po Jonušo Radvilos mirties – 1659 metais. Kunigaikštis mirė 1655 m. Tykocino pilyje. Buvo vedęs du kartus: pirmoji žmona (susituokė 1638 m.) – Kotryna Potockytė (m. 1642), antroji (susituokė 1645 m.) – Marija Lupu (apie 1625–1660).

Danielis Šulcas (Daniel Schultz, 1615–1683) – vokiečių kilmės dailininkas, nuo 1649 m. karališkasis Vazų dvaro tapytojas, apie kurį turima nedaug žinių. Dirbo net trims Lenkijos karaliams ir Lietuvos didiesiems kunigaikščiams: Jonui Kazimierui Vazai, Mykolui Kaributui Višnioveckiui (1669–1673), Jonui Sobieskiui (1674–1696). Taip pat kūrė dvasininkų ir didikų atvaizdus. Dailininką išgarsino jo kurti portretai, D. Šulco kūrybinį palikimą sudaro ir natiurmortai.

Leidinį Theatrum Europaeum... leido Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650) ir jo pasekėjai, iš viso išleistas 21 tomas (1633–1738). Jame buvo publikuojami vario raižiniai, kuriuose vaizduojami miestų planai, kraštovaizdžiai, mūšio scenos, to meto valdovų ir didikų portretai, taip pat aprašomi istoriniai įvykiai. Kiekvienas tomas buvo skirtas tam tikram laikotarpiui.

Jonušo Radvilos portretas įkomponuotas į ovalą. Didikas pavaizduotas iki juosmens, šiek tiek pasisukęs į dešinę pusę. Ant kairiojo peties jis užsimetęs apsiaustą, susegtą pailga sagtele ties kaklu, didikas vilki žiedmarškinius. Jonušas Radvila pailgo veido, nedidelės plaukų sruogelės dengia pakaušį, veidą puošia vešlūs ūsai.

Darbas publikuotas
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 74–75, kat. II. 24.

Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Naudota literatūra
Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 19: Šinkūnaitė L. XVII a. Lietuvos portretas. Kultūros, asmenybės ir jos atvaizdo santykis, Vilnius, 2000, p. 34, 44.
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 96, 130, kat. III. 26.
Sabaliauskaitė K. „Danielius Schültzas (1615–1683) Vakarų Europos tapybos kontekste: meninių įtakų ir motyvų migracijos problema“, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 39: Kūrinys, menininkas, erdvė / Work of art, artist, space, sudarė / edited by M. Iršėnas, 2005, p. 7–31.
Widacka H. Katalog portretów osobistości polskich i obcych w Polsce działających i obcych, t. 4, Warszawa, 1994, p. 152, kat. 4377.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vaza su lelijomis

20241209

 Valdovų rūmų vakarų korpuso aplinkoje aptikta vaza su karališkosiomis heraldinėmis lelijomis, pagaminta 1926–1927 metais Rudolfo Šrioterio (Rudolf Schrötter, 1887–1959) stiklo dirbtuvėje, tuometinėje Čekoslovakijoje. 

 

 

Plačiau

Publikuota: 2019-10-14 Atnaujinta: 2019-10-11 16:47
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika