Johanas Esajasas Nilsonas (Johannes Esaias Nilson, 1721–1788), Augsburgas, prieš 1789
Signatūra – „J.[ohann] E.[saias] Nilson fec.[it] et excud. [it] A.[ugustae] V.[indelicorum]“
Popierius, akvaforta; 20,9 x 30,7 cm
Įrašas apačioje – STANISLAVS AVGVSTVS. / REX POLON. / D. 3. Nov. 1771.
Inv. Nr. VR-1053
2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)
Grafikos darbe pavaizduotas Stanislovas Augustas Poniatovskis – paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1764–1795), Krokuvos kašteliono Stanislovo Poniatovskio ir kunigaikštytės Konstancijos Čartoriskytės sūnus. Mirus Lietuvos ir Lenkijos valdovui Augustui III (1733–1763), remiamas Rusijos imperijos ir Čartoriskių giminės, 1764 m. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Valdovas buvo reformų šalininkas, rūpinosi manufaktūrų steigimu, globojo menininkus, Varšuvoje įsteigė karininkų mokyklą. Palaikė Ketverių metų Seimo reformas, prisidėjo prie Gegužės 3-iosios konstitucijos rengimo. Dėl Rusijos grėsmės buvo priverstas prisidėti prie Targovicos konfederacijos (1792–1793). Visą jo valdymo laikotarpį Rusijos imperija kišosi į Abiejų Tautų Respublikos vidaus politiką, kėlė savo sąlygas ir reikalavimus. Stanislovo Augusto valdymas pažymėtas ir trimis Abiejų Tautų Respublikos padalijimais (I – 1772, II – 1793, III – 1795). Po paskutinio padalijimo Lenkijos ir Lietuvos valstybės nebeliko. 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas oficialiai atsisakė sosto ir apsigyveno Gardine, vėliau persikėlė į Sankt Peterburgą, čia ir mirė. 1995 m. jo palaikai perkelti į Varšuvos Šv. Jono katedros kriptą.
Stanislovo Augusto Poniatovskio atvaizdas įkomponuotas į laurų vainiką paminklo viršutinėje dalyje. Valdovas pavaizduotas profiliu, dešinį petį perjuosta Baltojo Erelio ordino juosta, kairėje krūtinės pusėje matyti to paties ordino žvaigždė. Paminklo cokolyje vaizduojamas sėdintis Stanislovas Augustas Poniatovskis ir jam prisiekiantis ištikimybę Jonas Kuzma (Jozef Kuźma, 1742–1822), žinomas slapyvardžiu Kosinskis (Kosiński). Po scena nurodyta data „D. 3. Nov. 1771“ (1771 m. lapkričio 3 d.), žyminti Baro konfederatų įvykdytą Stanislovo Augusto Poniatovskio pagrobimą naktį iš lapkričio 3 į 4 dieną. Lenkijos ir Lietuvos valdovas graviūroje pavaizduotas tik su vienu ilgaauliu batu, nes vieną iš savo batelių, kai buvo vedamas per mišką, pametė ir iš pagrobėjų išsireikalavo kito. Pagrobimo metu jam buvo sužalota galva. Stanislovas Augustas Poniatovskis savo pagrobėją J. Kuzmą įtikino jį paleisti. Kažkokiu būdu atsiskyrę nuo likusių pagrobime dalyvavusių asmenų, jie kartu apsistojo malūne Marymone, šis pavaizduotas dviejų figūrų fone. Ten valdovas parašė laišką savo generolui, kuris atvyko jo paimti. J. Kuzma, priešingai nei jo bendrai, išvengė mirties bausmės, bet buvo privertas išvykti, apsistojo Italijoje. Jam Poniatovskiai iki mirties mokėjo rentą, iš pradžių pats Stanislovas Augustas (1732–1798), jam mirus jo sūnėnas Stanislovas Poniatovskis (1754–1833).
Vokiečių dailininko Johano Esajaso Nilsono (Johann Esaias Nilson, 1721–1788) graviūra, kurioje vaizduojamas Stanislovo Augusto Poniatovskio pagrobimas, buvo vienas iš keliolikos įvairių dailininkų sukurtų darbų, skirtų paminėti šį įvykį, buvo sukurti ir du medaliai.
Darbas publikuotas
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 60–61, kat. Nr. II. 17.
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Panaudota literatūra
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 122, poz. III. 22.
Jakubowski T. Grafika. Portrety. Katalog zbiorów: Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum i Fundacja Zbiorów im. Ciechanowieckich, Warszawa, 2017, s. 492–493, kat. nr 453, 454.
Skrodzka A. „Stanisław August – rex infelix. Ikonografia z okresu panowania“, in: Stanisław August i jego Rzeczpospolita. Dramat państwa, odrodzenie narodu. Materiały z wykładów, red. nauk. A. Sołtys, Z. Zielińska. Warszawa, 2013, s. 429–444.
Widacka H. „Porwanie króla Stanisława Augusta w grafice europejskiej XVIII wieku“, in: Roczniki Biblioteczne, 2002, t. 46, s. 137–156.
Widacka H. Splendor i niesława. Stanisław August Poniatowski w grafice XVIII wieku ze zbiorów polskich, Warszawa, 2008, s. 256–257.
