Arkbalistos strėlės antgalis

Arkbalistos strėlės antgalis (Inv. Nr. M 18)
Aktualu iki 2019-11-17

XIV a. pab.–XV a. pr.
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. M. 18.
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot Nr. 266/2311 (Pilių tyrimo centras“ Lietuvos pilys“)

Įnirtingas XIV a. pabaigos kovas dėl Vilniaus liudija Vilniaus pilyse šimtais randami arbaleto ir lanko strėlių antgaliai. Tačiau 2003 m. į pietus nuo Ankstyvosios mūrinės pilies, gynybiniame griovyje prieš pilies sienas, buvo surastas išskirtinis antgalis. Bendras jo ilgis – 10 cm, galvutės dydis – 6,2 cm, svoris – net 135 g. Tai įtveriamasis arkbalistos strėlės antgalis. Šis antgalis bipiramidine, ištęsta kvadratinio skerspjūvio galvute. Plačiausia jos vieta ties viduriu – 29x30 mm. Radinys pagal G. Rackevičiaus tipologiją priskiriamas 1 arkbalistos antgalių tipui. Iki šiol Lietuvoje buvo žinoma apie 14 dviejų tipų arkbalistos strėlių antgalių. Surastasis yra pirmas tokio tipo antgalis Vilniuje. Panašūs rasti Kauno pilyje, Kernavėje ir Klaipėdoje.

Arkbalista, arba sunkusis arbaletas, yra apgulties mašina, savo konstrukcija artima arbaletui. Tai buvo pusiau stacionari karo mašina, naudota apgulties metu abiejų kovojančių pusių. Iš šio įrenginio paleista strėlė galėjo skristi iki 900 m, o lengvojo, XIV–XV a. sandūroje naudoto arbaleto – tik iki 250 metrų. Pilyse šios kovos mašinos buvo praktiškai stacionarios ir skirtos labiausiai pažeidžiamų ruožų gynybai ar kelių kontroliavimui. Puolančiosios pusės kovos mašinos buvo mobilios, dažniausiai naudotos pastatams pilies viduje padegti ir pilies atramos taškams apšaudyti.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Alvyra Mizgirienė

Panaudoti šaltiniai ir literatūra
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2004.
Rackevičius G. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius, 2002, p. 35–38, 118–121. 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Alavinis žiedas

Alavinis žiedas

20260202

Alavas – sidabriškai pilkas, blizgus, minkštas, lengvai liejamas metalas, žinomas jau tūkstančius metų. Iš alavo ir jo lydinių su švinu buvo gaminami papuošalai, buities reikmenys ir kiti dirbiniai, jis naudotas kaip lydmetalio ir lydinių sudėtinė dalis, juo buvo dengiami įvairūs paviršiai. Pagal spalvą alavo dirbiniai priminė sidabrinius, bet buvo pigesni, o dėl žemos lydymosi temperatūros – paprasčiau pagaminami.
Alaviniai dirbiniai – sagos, papuošalai, tvirtinimo ir dekoro detalės, apkalai, langų rėmeliai – gaminti ir Viduramžių Vilniuje. Alavu buvo dengiami raktai, sagtys, pentinai, balnakilpės, spynos. 

 

Plačiau

Publikuota: 2019-11-11 Atnaujinta: 2019-11-11 09:26
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika