Arbaleto riešutas

Aktualu iki 2019-11-24

XV a. pr.
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio ir rytinio korpusų prieigų 2003-2004 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 4874.

Tarp įvairių radinių, tiesiogiai bylojančių apie XIV–XV a. pr. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas su Vokiečių ordinu, esama ir skirtingų ginklų dalių. Plačiausiai paplitęs to meto šaunamasis ginklas buvo arbaletas (2 il.). Jo strėlių antgaliai dažnai aptinkami XIV a. pab. – XV a. pr. kultūriniuose sluoksniuose. Paties ginklo dalių randama gana retai. Viena iš jų yra arbaleto riešutas (1 il.). Tai strėlės paleidimo mechanizmo dalis, laikanti templę (3 il.). Atliekant archeologinius tyrimus, Vilniaus Žemutinėje pilyje ir jos prieigose rasta daugiau nei 10 arbaleto riešutų ar jų fragmentų (4 il.).

Sveikas arbaleto riešutas buvo rastas 2004 m. Pilies kalno vakarinėje papėdėje, į šiaurę nuo Ankstyvosios mūrinės pilies, XV a. pr. sluoksnyje (1 il.). Arbaleto riešutas pagamintas iš briedžio rago. Jo skersmuo - 3,15 cm, storis - 2 cm. Riešuto šone padaryta pusmėnulio formos išpjova, už kurios kabinama arbaleto templė. Riešuto centre išskaptuotas stačiakampis griovelis strėlei prilaikyti. Arbaleto strėlės galas būdavo suploninamas, kad tilptų į šį griovelį.

Vilniaus senamiestyje, maždaug 200 m į pietus nuo Vilniaus Žemutinės pilies vartų, ties dabartinių Pilies ir Šv. Mykolo gatvių jungtimi, buvo surastos XIV a. II p. – XV a. I p. arbaletų dirbtuvės. Atlikdami archeologinius tyrimus, archeologai V. Grišinas (1984–1985) ir G. Gendrėnas (1996) surado raginių arbaleto dalių, tarp kurių aptikta ir arbaleto riešutų fragmentų. Manoma, kad tokio brangaus ginklo užsakovai galėjo būti šalia rezidavę didieji kunigaikščiai.

Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Alvyra Mizgirienė

Panaudoti šaltiniai ir literatūra
Rackevičius G. „Arbaletų dirbtuvės Vilniuje (XIV a. II pusė –XV a. I pusė)“, in: Lietuvos archeologija, t. 18. Vilnius, 1999, p. 175–183.
Rackevičius G. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius, 2002, p. 30–34.
Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Monografija, Vilnius, 2018. p. 172–173.
Bugys P. Burba D. „Ginkluotė“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarytojas V. Urbanavičius, Vilnius, 2010, p. 341–343, il. 577.
Luik H. Pirminis kaulo ir rago dirbinių, rastų Vilniaus pilių komplekse, identifikavimo sąvadas / Worked bone and antler in the Vilnius castle complex, Talinas, Vilnius, 2018, p. 3. VR GTA 46.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2019-11-18 Atnaujinta: 2019-11-15 16:16
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika