Naginės
Aktualu iki 2019-12-22

XIV a. pab. – XV a. pr.
Oda
Matmenys: ilgis apie 19 cm, plotis apie 8 cm, aukštis apie 4 cm
Ožalas E., Montvilaitė E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų vidinio kiemo archeologiniai tyrimai 2006–2008 m., Vilnius, 2008, radinio inv. Nr. 99/1, 2.
Restauravo Jurgita Kalėjienė 2007 m., rest. prot. Nr. 202/527 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)

Šios XIV a. pabaigos – XV a. pradžios naginės surastos atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, Valdovų rūmų vidiniame kieme. Jos surauktos iš galvijų odos, o priekis ir kulno dalis susiūti odine juostele. Naginės, sprendžiant iš jų dydžio, galėjo priklausyti 10–12 metų paaugliui.

Tai vienas seniausių ir paprasčiausių odinio apavo tipų. Naginės gamintos ir avėtos ilgus šimtmečius. Lietuvos kaimuose jos buvo dėvimos dar ir XX a. pradžioje.

Naginės dažniausiai rauktos iš vieno stačiakampio odos gabalo. Kartais jos buvo gaminamos ir sujungiant kelias atskiras odines detales, šios buvo susiuvamos odinėmis juostelėmis arba storais siūlais. Pakraščiuose buvo padaromos skylutės odinei juostelei arba virvelei įverti. Priekis buvo suraukiamas arba sulenkiamas trikampiu ir susiuvamas, o kulno dalis – suraukiama arba sulenkiama laiveliu ir susiuvama, arba paliekama atvira. Šonuose kartais tvirtintos kilpelės apyvarui įverti, jis buvo apvyniojamas aplink čiurną ir surišamas. Dažniausiai naginės rauktos iš raugintos galvijų odos. Prastesnės kokybės apavui gaminti naudota ir žaliaminė (nerauginta) oda, tačiau tokios naginės sušlapusios sukietėdavo ir būdavo labai nepatogios avėti.

Paprastai tai buvo kasdienis žemesnių socialinių sluoksnių apavas. Iš etnografijos žinoma, kad naginės avėtos ant kojinių arba autų. Drėgnesniu oru po padu buvo parišamos medinės lentelės. Per metus galėjo būti sudėvimos 4–5 poros naginių.

Medžiagą parengė Jurgita Kalėjienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Jatautis Š., Blaževičius P. „Vaikų pėdsakai Viduramžių mieste: naujos avalynės tyrimų galimybės ir perspektyvos“, in: Lietuvos archeologija, t. 40, Vilnius, 2014, p. 205–220.
Kulikauskienė V. Tradicinė lietuvių valstiečių vyrų apranga, Vilnius, 2018.

Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas, sudarė B. Kulnytė ir E. Lazauskaitė, Vilnius, 2015.
Puškorius A. „Senojo odinio apavo terminija“, in: Lietuvos archeologija, t. 30, Vilnius, 2007, p. 229–256.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

20261102

Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36). 

 

Plačiau

Publikuota: 2019-12-16 Atnaujinta: 2019-12-13 16:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika