Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis

Aktualu iki 2020-02-02

Tomas Makovskis (Tomasz Makowski, 1575–1630) ir Heselis Geritsas (Hessel Gerritsz, 1581–1632)
Amsterdamas, 1635–1650 m.
Popierius, vario raižinys
Matmenys: 83,3 x 79,7 cm
Inv. Nr. VR-488
2009 m. padovanojo Vytautas Vepštas (1931–2015)

Vilniaus vaivados ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalkos Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva ir lėšomis 1590–1599 m. buvo parengtas labai tikslus ir išsamus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Spėjama, kad pirmą kartą jis išleistas 1603 metais. Tačiau iki šių laikų išlikę tik du žinomi žemėlapio variantai, išspausdinti 1613 m. Amsterdame. Žemėlapį parengė Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio dvare dirbęs dailininkas, kartografas ir raižytojas Tomas Makovskis (Tomasz Makowski, 1575–1630), raižė Heselis Geritsas (Hessel Gerritsz, 1581–1632). Greta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio buvo spausdinamas ir kitas, kuriame pavaizduota Dniepro upės vaga. Abu žemėlapiai atskirais lapais išspausdinti 1635–1650 m. Vilemo Jansono Blau (Willem Janszoon Blaeu, 1571–1638) leistame atlase Theatrum Orbis Terrarum sive Atlas Novus.

Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis laikomas vienu geriausių Renesanso epochos kartografijos darbų. Beveik 150 metų jį kaip pavyzdį naudodavo Europos kartografai: kopijuodavo, perdirbdavo ir spausdindavo įvairiuose atlasuose.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 150–151.
Lietuva žemėlapiuose, sudarytojos A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius, 2011, p. 120–131.

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kabutis-amuletas iš kiškio šokikaulio

20250414

2019–2020 m. Valdovų rūmų muziejuje vykę archeologiniai tyrimai buvo dosnūs atradimų. Šių tyrimų rezultatai ne tik papildė iki tol sukauptas žinias apie Vilniaus Ankstyvosios mūrinės pilies (XIII a. pab. – XIV a. pr.) aplinkos raidą, bet ir pradžiugino iki tol šioje teritorijoje nematytais radiniais. Vienas tokių – tai kaulinis kabutis-amuletas. Dirbinys pagamintas iš kiškio pėdos kaulo – šokikaulio, viename jo gale išgręžiant skylę pakabinimui.

 

Plačiau

Publikuota: 2020-01-27 Atnaujinta: 2020-01-24 16:47
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika