Medalis, skirtas šv. Kazimierui

Aktualu iki 2020-03-08

Autorius nežinomas
Lenkija, 1984 m.
Pagamintas Varšuvos monetų kalykloje
Bronza, kalyba
Skersmuo 70 mm
Įrašas averse – OM- / NI / DIE / DIC / MA- / RIAE / 1484 / -1984 / ŚW. / KAZI- / MIERZ.
Įrašas reverse – KRA- / -KOW / RA- / -DOM / GROD- / -NO / WIL- / -NO
Inv. Nr. VR N-351
2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas

Medalis skirtas šventajam, dangiškajam Lietuvos globėjui, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalaičiui Kazimierui (1458–1484). Šv. Kazimieras buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492) ir Elžbietos Habsburgaitės (1436–1505) antrasis sūnus. Dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo Kazimieras 1602 m. paskelbtas šventuoju. Kazimierą Jogailaitį mokė Jonas Dlugošas (Jan Długosz, 1415–1480) ir Filipas Kalimachas (tikrasis vardas Filipas Buonakorsis, Philippus Callimachus (Filippo Buonnacorsi, 1437–1496). J. Dlugošas jį įvertino kaip „puikų, retų gabumų ir į mokslus linkusį jaunuolį“. Kazimieras Jogailaitis pasižymėjo puikia iškalba lenkų ir lotynų kalbomis. 1475 m. kovo 12 d. jis atvyko į Vilnių, kur buvo iki 1475 m. gegužės mėnesio. Karalaitis Kazimieras leido laiką Vilniaus Žemutinėje pilyje, ten jo tėvas Kazimieras Jogailaitis tvarkė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reikalus. 1476 m. Kalėdas karalaitis Kazimieras kartu su savo karališkąja šeima sutiko Vilniuje (iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero itinerarijaus žinoma, kad čia šeima praleido visą mėnesį (yra 1477 m. sausio 28 d. dokumentas, išduotas Vilniuje), o Užgavėnes ir gavėnios dienas – Trakuose. 1479 m. pabaigoje karalaitis Kazimieras kartu su tėvu ir visa šeima dar kartą lankėsi Lietuvoje. Čia, anot J. Dlugošo, jie praleido žiemą, pavasarį ir vasarą. Po 1481 m. balandžio 15 d. planuoto pasikėsinimo į tėvą karalaitis Kazimieras buvo išsiųstas į Lenkiją kaip sosto paveldėtojas ir karaliaus vietininkas.

Medalio averse matyti šv. Kazimieras, pasisukęs profiliu į dešinę pusę. Šventasis pavaizduotas su dokumento ritinėliu rankoje ir lelijos šakele – skaistybės simboliu. Medalio reverse vaizduojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės herbai – Vytis ir Erelis. Reverso piešinys – kontrreljefas, įdubęs į plokštumą mažiau kaip per pusę savo tūrio.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 114–115.
„Kazimieras“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 9, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2006, p. 665.
Mačiukas Ž. „Šv. Kazimieras“, in: Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmai. Biografinis žodynas. Elektroninė knyga, Vilnius, 2010, p. 257–258.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kredensas

20250609

Prancūzijos karaliaus Karolio VIII pradėti ir jo įpėdinių Liudviko XII ir Pranciškaus I vykdyti Italijos karai netikėtai padarė labai didelę įtaką meno raidai. Per 1494–1559 m. karus Prancūzijos kariuomenė buvo užėmusi Florenciją, Romą ir Neapolį. Žmonės, užaugę gotikos aplinkoje, pirmą kartą pamatė naujoviškus renesansinius miestus, rūmus, paveikslų pilnas dirbtuves ir dar daug visko, kas juos labai domino ir skatino įsigyti ar kitais būdais parsivežti į savo gimtinę. Amžininkai mini, kad iš Italijos į Prancūziją keliavo ilgos vilkstinės, prikrautos įvairių daiktų. Kartu vyko meistrai – dailininkai, auksakaliai, skulptoriai ir net baldžiai. Luaros slėnyje tuo metu pradėtos atkurti ar statyti valdovo ir jam artimų didikų rezidencijos, į kurias persikėlė valdovo dvaro gyvenimas, atsirado pirmieji šalyje renesanso ženklai. Naujasis stilius ilgainiui išplito po visą Prancūziją, buvo pastebimas ir baldų puošyboje.
Pirmieji kredensai (it. credenza – indauja) sukurti XV a. Italijoje. Pradžioje tai buvo neaukštos spintelės, puoštos drožinėtais elementais. XVI a., sekant prancūzų meistrais, pradėti gaminti dviaukščiai kredensai. Dviejų dalių kredensas, vadinamasis armoire à deux corps, atsirado Paryžiuje valdant Prancūzijos karaliui Henrikui II (1519–1559). 

 

Plačiau

Publikuota: 2020-03-02 Atnaujinta: 2020-02-28 14:42
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika