Svecia, siue de Suecorum Regis Dominiis et opibus...

Aktualu iki 2020-03-01

Henrikas Soteras (Henricus Soterus, 1600–1645)
Leidenas, 1633 m.
Popierius, oda, įspaudai odoje, auksavimas
Matmenys: 11,3 x 6,1 x 1,6 cm
Inv. Nr. VR-642
2011 m. padovanojo prof. dr. Kęstutis Paulius Žygas (JAV)

Nedidelio formato knygelė, skirta Švedijos Karalystės istorijai, buvo išleista Leidene 1633 metais. Leidinys parengtas garsiojoje Elzevyrų (Elsevier) leidykloje ir yra vadinamosios Mažųjų respublikų serijos pavyzdys. Šią seriją sudarė mažo formato tomeliai, skirti tam tikrai valstybei, jos geografijos, politikos, ekonomikos ir istorijos apžvalgai. Nuo 1625 iki 1649 m. Elzevyrų leidykla išspausdino 35 šios serijos knygeles. Jų leistos knygos išsiskyrė puikia poligrafija, aukštu moksliniu lygiu ir nedidele kaina. Leidėjai, pasitelkę naują šriftą ir taip sumažinę knygų formatą, atpigino knygas ir padarė jas prieinam gausesniems visuomenės sluoksniams.

Švedijos istorijai skirtą leidinį parengė švedų teologas ir pedagogas Henrikas Soteras (Henricus Soterus, 1600–1645) bei matematikas ir kartografas Andersas Burė (Anders Bure, 1571–1646). Knygos antraštinį lapą puošiančiame vario raižinyje vaizduojamas Švedijos karalius Gustavas II Adolfas (1611–1632). Virš jo portreto matyti du angeliukai, laikantys karūną. Abipus knygos pavadinimo vaizduojamos dvi moterys: viena jų (šv. Uršulė?) laiko nedidelį laivą, kita – kalaviją ir palmės šakelę (šv. Kotryna Aleksandrietė?). Apačioje matomas Švedijos Karalystės herbas, sudarytas iš penkių laukų: pirmame ir ketvirtame laukuose vaizduojamos Švedijos Trys karūnos, antrame ir trečiame – Folkungų (Folkunger) Liūtai, centriniame lauke – karališkosios Vazų giminės herbas Javų pėdas.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Panaudota literatūra
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 200–201.
Misiūnienė J. „Elzevyrų leidiniai Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje“, in: Knygotyra, 2006, Nr. 46, p. 107.

Vilniaus universiteto bibliotekos elzevyrai, sudarė V. Račius, Vilnius, 1994, p. 85, 93.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Nerviūrinės plytos

20250113

Išnagrinėję Valdovų rūmų muziejaus fonduose saugomą medžiagą pristatome dar vieną nerviūrinių plytų tipą. Tai plytos, sudarytos iš smaigalio, kryžmos ir įmūryti skirtos dalies – bazės. Smaigalys turi volelį ir viršuje mažesnį daugiakampį, forma primenantį trikampį. Kryžma, esanti centrinėje plytos dalyje, yra plačiausia plytos vieta, o žemiau esanti bazė – siauresnė, stačiakampė. Tokio tipo nerviūrinių plytų vienoje plokštumoje matyti išilginės braukos, taip pat dalis plytų turi dvi tvirtinimo skylutes, padarytas vienoje tiesėje išilgai plytos.

 

Plačiau

Publikuota: 2020-02-24 Atnaujinta: 2020-02-21 12:57
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika