Beschreibung des Königreichs Polen und Groß-Hertzogthums Litthauen

Beschreibung des Königreichs Polen und Groß-Hertzogthums Litthauen
Aktualu iki 2020-03-22

Bernardas Konoras (Bernard Connor, O’Connor, 1666–1698)
Leipcigas, 1700 m.
Popierius, oda
Matmenys: 17,5 x 11 x 5,4 cm
Inv. Nr. VR-706
2012 m. įsigyta iš UAB „Lofanta“

Knygos, kurioje pristatoma Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, autorius Bernardas Konoras (Bernard Connor, O’Connor, 1666–1698) gimė Kerio grafystėje, Airijoje. Prancūzijoje studijavo mediciną, ten susipažino su studentais iš Lenkijos (manoma, kad su Lenkijos didžiojo kanclerio Jono Velopolskio (Jan Wielopolski) sūnumis). Su jais keliavo po Italiją, vėliau atvyko į Lenkiją. 1694 m. valdovas Jonas Sobieskis (1674–1696) B. Konorą paskyrė dvaro gydytoju. Gyvendamas Lenkijoje jis susidomėjo Lenkijos ir Lietuvos istorija, santvarka. Nors čia rezidavo tik apie metus, turėjo galimybę bendrauti su žymiais to meto žmonėmis ir net pačiu Jonu Sobieskiu, jį labai gerbė. 1694 m. lapkričio 11 d. išvyko iš Varšuvos ir kaip gydytojas lydėjo Jono Sobieskio dukterį Teresę Kunigundą į Briuselį, kai ji vyko susitikti su sužadėtiniu, Bavarijos kunigaikščiu Maksimilianu Emanueliu (Maximilian Emanuel). Iš Briuselio B. Konoras per Nyderlandus išvyko į Londoną. Dėstė Oksforde, Londone ir Kembridže. Net ir gyvendamas Anglijoje nenutraukė ryšių su Abiejų Tautų Respublika, susirašinėjo su kai kuriais didikais. 1698 m. iš Kembridžo grįžo į Londoną, susirgo nežinoma liga ir mirė.

B. Konoras parašė apie 30 medicinos veikalų. Istorikams įdomi jo knyga The History of Poland..., išleista Londone 1698 metais. Kaip teigia pats autorius, sumanymas parašyti šią knygą susijęs su 1697 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio rinkimais, kai visas Europos ir Anglijos dėmesys buvo nukreiptas į Abiejų Tautų Respubliką. Knygoje rašoma apie Lenkijos ir Lietuvos istoriją, santvarką, įvykius, kurių liudytojas buvo pats autorius. B. Konoro parengta Lenkijos ir Lietuvos istorija – vienas pirmųjų veikalų anglų kalba, skirtų šių kraštų istorijai.

Valdovų rūmų muziejui priklausantis minėto veikalo egzempliorius vokiečių kalba išleistas 1700 m. Leipcige. Greta titulinio lapo knygoje yra 1697 m. Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu išrinkto Augusto II, amžininkų praminto Stipriuoju (1697–1733), portretas. Po šiuo atvaizdu – du jungtiniai herbai, vienas iš jų reprezentuoja Lenkijos ir Lietuvos valstybę, o kitas – Saksoniją. Herbai simboliškai pavaizduoti po viena karūna, taip parodant, kad abi valstybes valdo tas pats valdovas.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis

Panaudota literatūra
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 208–209.
Strojnowski J. „O’Connor (Connor) Bernard“, in: Polski Słownik Biograficzny, t. 23/5, redakcja E. M. Rostworowski, Wrocław, 1978, s. 517–520.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Rašalinė

Rašalinė

20251110

XV a. rašalines naudojo tik raštinga visuomenės dalis – tie, kurie turėjo mokėti rašyti dėl savo užimamų pareigybių: raštininkai, iždininkai ir kt. Remiantis archeologiniais duomenimis, žinoma, kad viena pagrindinių to laikotarpio raštininkų naudotų kanceliarijos priemonių – rašalinės. Jos buvo tekintos iš kaulo, drožtos iš rago, lietos iš metalo ar lipdytos, žiestos iš molio. Nuo XV a. rašalinės pradėtos gaminti taip, kad jas būtų patogu nešioti, – su dangteliais, neretai pritvirtintos prie diržo. Tai leido raštininkams būti mobiliems, keliauti ir dirbti ne vienoje vietoje. Dažniausiai naudotas juodas rašalas. Spalvotas rašalas (mėlynas, raudonas) – prabangesnis (jo ir gamyba buvo brangesnė), naudotas taupiau.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritoriją XV a. sluoksnyje rasta išskirtinės išvaizdos rašalinė. Ji pagaminta iš pilkos molio masės, lipdyta, dengta rusvai žalia glazūra, sveika. Rašalinė vandens paukščio pavidalo, su skyle nugaroje (rašalui laikyti), snapas ir uodega nulūžę. Ji dekoruota geometriniu ornamentu. Paprastos rašalinės pasižymėjo funkcionalumu, buvo mažai dekoruotos. Prabangesnės galėjo būti profiliuotos, puoštos įmantresnėmis figūrinėmis detalėmis. Rašalinių išvaizda neretai priklausė nuo savininko statuso – kuo aukštesnes pareigas ar statusą užėmė žmogus, tuo puošnesnė buvo ir jo rašalinė. 

 

Plačiau

Publikuota: 2020-03-16 Atnaujinta: 2020-03-12 13:51
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika