Vilniaus vaizdas

Aktualu iki 2020-03-29

Fransas Hogenbergas (Frans Hogenberg, apie 1535–1590)
Iš Georgo Brauno (Georg Braun, 1541–1622) knygos Urbium praecipuarum totius mundi, Kelnas, 1581
Popierius, spalvintas vario raižinys
Matmenys: 56 x 43 cm
Inv. Nr. VR-204

Eksponatą 2007 m. iš privataus asmens būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

Georgas Braunas (Georg Braun, 1541–1622) – vokiečių teologas, dvasininkas, kartografas, leidėjas ir diplomatas. Daug keliavo po Europą, domėjosi miestų istorija. Susipažinęs su kartografu Fransu Hogenbergu (Frans Hogenberg, apie 1535–1590), sumanė išleisti žymiausių pasaulio miestų atlasą. Šešiuose atlaso Civitates orbis terrarum tomuose buvo sudėta daugiau nei 500 žymiausių pasaulio miestų planų ir panoraminių vaizdų. Didesnę dalį planų raižė F. Hogenbergas, o G. Braunas rūpinosi medžiagos rinkimu ir leidyba, parengė miestų aprašymus. Pirmasis atlaso leidimas Kelne pasirodė 1572–1618 metais. Atlasas daug kartų leistas pakartotinai lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Trečiame atlaso tome, pavadintame Urbium praecipuarum totius mundi (pirmą kartą išleistas Kelne 1581 m.), buvo publikuotas Vilniaus miesto planas. Tai ankstyviausias žinomas Vilniaus planas. Kaip manoma, Vilnius čia pavaizduotas apie 1545 metus. Miestas vaizduojamas apjuostas gynybine siena su vartais. Plane pavaizduotos Aukštutinė ir Žemutinė pilys, rotušė, bernardinų vienuolynas, Šv. Jono bažnyčia ir kiti objektai. Plano apatiniame kairiajame kampe yra lentelė su pažymėtų objektų paaiškinimais. Greta vaizduojami du kilmingi ir du paprasti Vilniaus miestiečiai.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Lietuva žemėlapiuose, sudarytojos A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius, 2011, p. 106–109.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarytoja R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 11–15.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2020-03-23 Atnaujinta: 2020-03-12 13:52
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika