Vilniaus vaizdas

Vilniaus vaizdas
Aktualu iki 2020-03-29

Fransas Hogenbergas (Frans Hogenberg, apie 1535–1590)
Iš Georgo Brauno (Georg Braun, 1541–1622) knygos Urbium praecipuarum totius mundi, Kelnas, 1581
Popierius, spalvintas vario raižinys
Matmenys: 56 x 43 cm
Inv. Nr. VR-204

Eksponatą 2007 m. iš privataus asmens būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

Georgas Braunas (Georg Braun, 1541–1622) – vokiečių teologas, dvasininkas, kartografas, leidėjas ir diplomatas. Daug keliavo po Europą, domėjosi miestų istorija. Susipažinęs su kartografu Fransu Hogenbergu (Frans Hogenberg, apie 1535–1590), sumanė išleisti žymiausių pasaulio miestų atlasą. Šešiuose atlaso Civitates orbis terrarum tomuose buvo sudėta daugiau nei 500 žymiausių pasaulio miestų planų ir panoraminių vaizdų. Didesnę dalį planų raižė F. Hogenbergas, o G. Braunas rūpinosi medžiagos rinkimu ir leidyba, parengė miestų aprašymus. Pirmasis atlaso leidimas Kelne pasirodė 1572–1618 metais. Atlasas daug kartų leistas pakartotinai lotynų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Trečiame atlaso tome, pavadintame Urbium praecipuarum totius mundi (pirmą kartą išleistas Kelne 1581 m.), buvo publikuotas Vilniaus miesto planas. Tai ankstyviausias žinomas Vilniaus planas. Kaip manoma, Vilnius čia pavaizduotas apie 1545 metus. Miestas vaizduojamas apjuostas gynybine siena su vartais. Plane pavaizduotos Aukštutinė ir Žemutinė pilys, rotušė, bernardinų vienuolynas, Šv. Jono bažnyčia ir kiti objektai. Plano apatiniame kairiajame kampe yra lentelė su pažymėtų objektų paaiškinimais. Greta vaizduojami du kilmingi ir du paprasti Vilniaus miestiečiai.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Lietuva žemėlapiuose, sudarytojos A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius, 2011, p. 106–109.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarytoja R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 11–15.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Molinis butelio formos indas

Molinis butelio formos indas

20251215

Didelę dalį Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių sudaro XVI–XVII a. buitinės keramikos kolekcija. Vienas iš unikalių jos eksponatų buvo aptiktas 1989 m. vėlyvosios Gotikos rūmų rytinio korpuso šiaurės rytinėje latrinos šachtoje. Tai žiestas, glazūruotas, siaurakaklis butelio formos indas, surastas sveikas. Tikėtina, kad latrinos šachtos užpildas, į kurį pateko indas, leido jam išlikti nepažeistam.
Surastas butelio formos indas yra 15 cm aukščio, sienelės ties peteliais pūstos, išplatėja iki 9,2 cm, puoštos horizontaliomis žiedimo rievėmis. Peteliai dekoruoti dviem juosiančiomis horizontaliai įrėžtomis linijomis. Kaklelis 3,5 cm skersmens, jį užbaigia pakraštėlis su dviem 0,7 cm pločio briaunomis. Kaklelio angos skersmuo 4,1 cm. Indelio vidinė pusė dengta žalia glazūra, išorinėje pusėje ji netolygiai nutekėjusi. Butelio pėda dekoruota pirštų įspaudų bangele, dugno skersmuo 7,5 cm.

 

Plačiau

Publikuota: 2020-03-23 Atnaujinta: 2020-03-12 13:52
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika