Autorius Vytautas Korskis (Witold Korski, 1918–2003)
Lenkija, 1981 m.
Išleido Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija, pagamintas Varšuvos monetų kalykloje Bronza, sidabras (?), kalyba; skersmuo 70 mm
Įrašas averse – 1633 / 1648 / VLA: IIII: D: G: REX: POL · M: D · LIT: RVS: PER: MA · Įrašas reverse – VLAD IIII · R · P · ET BELLO ET PACE COLENDVS SMOLENSC · URBE LIBERATA.: PAX CVM MOSCOVIA FACTA · TURCAE PACEM FERENTES · ET SUECI · 1635, apačioje – PTAN · 81 · S · KRÓL · NR · 14
Inv. Nr. VR N-339
2017 m. padovanojo Edmundas Kulikauskas
Medalyje pavaizduotas Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632–1648), Žygimanto Vazos ir jo pirmosios žmonos Onos Habsburgaitės sūnus, vyresnysis Jono Kazimiero Vazos brolis. Vladislovas titulavosi Švedijos karaliumi (1632–1648) ir buvo paskelbtas Maskvos caru (1610–1634). 1637 m. vedė Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando II (Ferdinand II) dukterį, savo pusseserę Ceciliją Renatą Habsburgaitę (Cecylia Renata), po jos mirties 1645 m. – italų kilmės prancūzų kunigaikštytę Liudviką Mariją Gonzagą iš Nevero (Ludwika Maria Gonzaga de Nevers), kuri buvo Prancūzijos karaliaus Liudviko XIII (Louis XIII) įdukra. Vladislovas Vaza mokėjo lenkų, vokiečių, lotynų ir italų kalbas. Nuo jaunystės tėvo buvo pratinamas valdyti valstybę, vadovauti kariuomenei, turėjo karvedžio talentą. 1624–1625 m., būdamas Lenkijos ir Lietuvos princas, sosto įpėdinis, Vladislovas Vaza keliavo po Vidurio ir Vakarų Europą. Kelionės metu susipažino su kitų šalių rūmų iškilmėmis, bendravo su menininkais, matė pirmuosius operų pastatymus, įsigijo įvairių meno kūrinių. Jis daugiausia iš visų elekcinių valdovų reziduodavo Vilniuje, buvo palankus Lietuvos valstybingumo aspiracijoms. Užbaigė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų rekonstrukciją ankstyvojo italų baroko stiliumi, pabaigė statyti Šv. Kazimiero koplyčią prie Vilniaus katedros ir 1636 m. dalyvavo karalaičio relikvijų perkėlimo ceremonijoje. Ši koplyčia buvo šventojo giminaičio sanktuariumas, taip pat ir rūmų koplyčia. Vladislovas Vaza Vilniuje turėjo muzikų kapelą, rūmuose veikė teatras, klestėjo muzikinė kultūra, o 1636 m. pastatyta pirmoji Lietuvoje opera „Elenos pagrobimas“, 1644 ir 1648 m. – dar dvi operos: „Andromeda“ ir „Apviltoji Kirkė“. Valdovas kviesdavo garsius italų menininkus. Jo rūmai buvo baroko kultūros ir meno sklaidos Lietuvoje ir visame šiame Europos regione centras. Vilniaus rezidencijoje Vladislovas Vaza priimdavo Ispanijos, Danijos, Persijos pasiuntinius, Kuršo kunigaikščių vasalines priesaikas. 1648 m. Vilniaus rūmuose jis rengėsi priimti Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV (Louis XIV) jam paskirtą Šv. Dvasios ordiną, tačiau mirė Merkinėje. Paties Vladislovo Vazos valia po mirties širdis buvo atskirta nuo Krokuvos Vavelio katedroje palaidoto jo kūno ir atvežta į Vilniaus katedrą, palaidota greta Šv. Kazimiero relikvijų. Šis valdovo noras rodo jo išskirtinę meilę ir dėmesį Vilniui. Indo su jo širdimi liekanos rastos 1931 m., o po Šv. Kazimiero koplyčia esančiame mauzoliejuje įrengta simbolinė valdovo širdies urna.
Medalio averso centre – monetą primenantis valdovo portretas, juosiamas Aukso Vilnos ordino grandinės, nes Vladislovui Vazai, kaip ir jo tėvui Žygimantui Vazai, buvo suteiktas šis ordinas. Vladislovas Vaza pavaizduotas su karūna, pasisukęs profiliu į dešinę pusę. Medalio averso viršuje – 1633 ir 1648 m. datos, įprasminančios sėkmingų valdovo karinių kampanijų prieš Maskvą ir Osmanų imperiją laikotarpį.
Medalio reverso centre pirmame plane pavaizduotas valdovas, jojantis ant žirgo, pasipuošęs šarvais ir Aukso Vilnos ordino grandine. Antrame plane matyti triumfo arka, kurios centre – herbas, sudarytas iš Lenkijos Karalystės Erelio, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyčio, mažojo Švedijos herbo su trimis karūnomis bei Folkungų Liūto, o jo širdyje – Vazų Javų pėdas. Šonuose herbinį skydą laiko angelų figūros.
Kūrinio gamybą inicijavo Lenkijos archeologų ir numizmatų draugija – mokslinė kultūrinė asociacija, vienijanti Lenkijos numizmatikos, medalistikos ir filatelijos kolekcininkus. Aptariamas medalis yra Karališkosios medalių serijos dalis. Kūrinys nukaldintas pagal garsaus lenkų architekto, medalininko, skulptoriaus ir dėstytojo Vytauto Korskio (Witold Korski, 1918–2003) projektą.
Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Panaudota literatūra
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 124–125.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the Rulers and Magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв, sudarytojai / compilers / упорядники V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 112–113.
