Lydyto sūrio tūbelės

Sūrio tūbelės po restauravimo
Aktualu iki 2020-05-24

1941–1944 m.
Alavo lydinys
Blaževičius P. Vilniaus pilių teritorijos su įtvirtinimais, pastatais ir jų liekanomis (u. k. 1791) (Vilniaus m.) detaliųjų archeologinių tyrimų 2017 m. ataskaita, radinių inv. Nr. 220, 221.
Restauravo Mantvidas Mieliauskas, rest. prot. Nr. 453/14981; 454/14982 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Nuo XX a. vidurio iki XXI a. pradžios archeologai Vilniaus pilių teritorijoje aptiko ne tik Akmens, Geležies arba Viduriniais amžiais datuojamų artefaktų, bet ir Antrąjį pasaulinį karą menančių radinių.

Per 2017 m. archeologinius tyrinėjimus Žemutinės pilies teritorijoje surasta 1941–1944 m. Vilniuje dislokuotų vokiečių kareivių ekipuotės, amunicijos ir įvairių asmeninių daiktų, tarp jų – alavo lydinio sūrio tūbelių dalių.

Ant tamsinto metalo paviršiaus užrašai buvo padaryti žalios spalvos dažais. Ilgai žemėje išgulėjusio radinio dažuose nebebuvo likę rišiklio, todėl jie buvo neatsparūs net vandeniui. Prieš valant ant dažyto metalo paviršiaus užteptas apsauginis palaipsniui savaime sunykstantis medžiagos Cyclododecan sluoksnis, siekiant apsaugoti originalų dažų sluoksnį. Nuo nedažyto paviršiaus nuvalyti nešvarumai, o metalo deformacijos tiesintos pasitelkiant kaulinę knygrišių naudojamą mentelę („kauliuką"). Išdžiovinus metalas ir dažų sluoksnis sutvirtinti polimerinės medžiagos Plexisol P500-40 tirpalu – jo užpurkšta purkštuvu ant paviršiaus. Tūbelių dalys papildomai sutvirtintos vidinėje pusėje priklijuotu tinkliniu šilkiniu audiniu. Iš specialaus plastiko suformavus pagrindą, ant jo klijais pritvirtinti išlikę atskiri fragmentai – taip buvo suformuota originalios tūbelės forma.

Užrašai ant tūbelių žymėjo gaminį, jo pavadinimą, pagaminimo metus, riebumą ir svorį. Pagal juos pavyko išsiaiškinti, kad šios 125 g tūbelės prekiniu pavadinimu BONA buvo pagamintos fabrike ADA, buvusiame Kelne-Rodenkirchene, Vokietijoje. 1930–1960 m. čia buvo lydomas ir į tūbeles bei skardines presuojamas sūris – kaip karių maisto davinys. Sūris buvo pakuojamas į vientisą apie 3,5 cm skersmens ir 15 cm ilgio sulankstomą alavo tūbelę. Šio sūrio skonis laikytas priimtinu, todėl net ir po karo lydytas sūris ADA kurį laiką vis dar buvo Bundesvero (vok. Bundeswehr), Vokietijos ginkluotųjų pajėgų, pagrindinės ekipuotės dalis. BONA ir ADA yra vieninteliai žinomi šio gamintojo sukurtų produktų pavadinimai. Fabrikas ir jo pastatai iki šių dienų neišliko.

Įėjimas į sūrio fabriką ADA Kelne-Rodenkirchene, fot. Werner Mantz, 1929 m.

Medžiagą parengė Mantvidas Mieliauskas
Fotografai: Mantvidas Mieliauskas (prieš ir per restauravimą), Vytautas Abramauskas (po restauravimo)

Panaudota literatūra ir šaltiniai
Pool J., Bock T. Rations of the German Wehrmacht in World War II, Atglen, 2010, p. 45–46, 55.
Süsser U. „Industriegeschichte Historische Hallen in Köln-Rodenkirchen weichen Neubaugebiet“, in: ksta.de, https://www.ksta.de/22670812 [žiūrėta 2020-04-20].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2020-05-18 Atnaujinta: 2020-05-15 11:51
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika