Raižytojas Kasparas Merianas (Caspar Merian, 1627–1686)
Frankfurtas prie Maino, 1652–1663 m.
Iš leidinio Theatrum Europaeum..., t. 6, Frankfurtas prie Maino, 1652 (1 leidimas), 1663 (2 leidimas)
Popierius, vario raižinys
Matmenys: 31,8 x 42 cm
Inv. Nr. VR-200
Eksponatą 2007 m. iš privataus asmens būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. jis perduotas Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
1648 m. Abiejų Tautų Respublikos pietinėse žemėse prasidėjo kazokų sukilimas, kurį dažnai palaikydavo ir vietiniai gyventojai. Tų pačių metų balandžio 20 d. Merkinėje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza (1632–1648), o iš pietinių žemių atėjo žinia apie kelis skaudžius pralaimėjimus (kovo 26 d. ties Korsūne ir rugpjūčio 16 d. prie Geltonųjų Vandenų). Tad valstybėje situacija darėsi labai sudėtinga. Lietuvos lauko etmonas Jonušas Radvila (1612–1655), nelaukdamas, kol Elekcinis seimas išrinks naują valdovą, ėmėsi asmeninės iniciatyvos, kad Lietuvos vyriausiajame suvažiavime Vilniuje būtų priimtas sprendimas, susijęs su mokesčiais ir kariuomenės finansavimu. 1649 m. Jonušas Radvila su maždaug 6 000 karių pradėjo intensyvų puolimą, užėmė Pinską, Turovą, Mozyrių, Babruiską ir judėjo Kijevo vaivadijos link, kur ties Lojevu sumušė kazokus. Būtent pastarojo mūšio, įvykusio 1649 m. liepos 31 d., schema pavaizduota grafikos darbe. Jame vaizduojami pagrindiniai kovos veiksmai, vietos, daliniai ir asmenybės, aprašytos legendoje apačioje. Schemoje matyti laivu plaukiantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pėstininkų daliniai (P), sudegintas Lojevo miestas ir jame išdėstyti artilerijos daliniai (D), etmono nurodymu įrengta stovykla, kurią juosė keturi iš vežimų sudaryti žiedai (E), pats kunigaikštis Radvila, vadovaujantis puolimui (O), bei per Dniepro upę persikėlusių ir įsitvirtinusių kazokų daliniai (K) ir kt.
Pergalė išgarsino Jonušą Radvilą Europoje, nes buvo skelbiama, kad jis su maždaug 6 000 karių nugalėjo 30 000 kazokų pajėgas, o Lojevo mūšio schema pirmą kartą pasirodė 1652 m. Frankfurte prie Maino išleistame leidinyje Theatrum Europaeum, antrą kartą jis perleistas 1663 metais. Leidinyje Theatrum Europaeum pristatomi svarbiausi Europos įvykiai ir kariniai konfliktai, greta aprašymų pateikiami valdovų, karo vadų portretai, mūšių vaizdai. Leidinio sumanytojas ir pirmasis leidėjas bei grafikos darbų autorius buvo Mateusas Merianas (Matthäus Merian, 1593–1650), po kurio mirties leidybos darbus tęsė jo sūnūs. Iš viso nuo 1633 iki 1738 m. pasirodė 21 leidinio tomas, kiekvienas jų apėmė skirtingą laikotarpį. Konfliktas su kazokais nušviestas 6 tome, pristatančiame 1647–1651 m. laikotarpį. Manoma, kad Lojevo mūšio scena buvo sukurta remiantis lietuvių artilerijos kapitono Kristupo Eigirdo nubraižytu planu, o grafikos darbą raižė leidinio Theatrum Europaeum... sumanytojo ir leidėjo sūnus Kasparas Merianas (Caspar Merian, 1627–1686).
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Naudota literatūra
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 106.
Lietuva žemėlapiuose, sudarytojos A. Bieliūnienė, B. Kulnytė, R. Subatniekienė, Vilnius, 2011, p. 179.
Sliesoriūnas G. Lietuvos istorija, t. 6: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588–1733 metais), Vilnius, 2015, p. 455–457.
Wisner H. Jonušas Radvila (1612–1655). Kėdainių šešėlyje, iš lenkų kalbos vertė T. Bairašauskaitė, Vilnius, 2000, p. 105–149.
