XIX pr.
Stiklas
Aukštis 24,5 cm, kaklelio angos skersmuo 3,4 cm, dugno skersmuo 9,9 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Vakarinio korpuso prieigų archeologiniai tyrimai 2007–2010 m., radinio inv. Nr. 703.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 474/8315 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Butelis dažniausiai apibūdinamas kaip stiklinis siauras indas su kamščiu užkišamu kaklu, skirtas įvairiems, dažniausiai fermentuotiems ar distiliuotiems gėrimams bei kitiems skysčiams laikyti (kartais ir vandeniui), pilstyti ir transportuoti. Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos Valdovų rūmų vakarinio korpuso prieigas, XIX a. datuojamame sluoksnyje aptiktas stiklinis butelis. Jis siauru kaklu, dugnas įgaubtas, stiklas žalsvos spalvos. Stiklo spalvą dažniausiai nulemia metalų oksidų koncentracija stiklo masėje ir paties dirbinio sienelių storis. Žalsva spalva išgaunama įdedant nedidelį kiekį geležies priemaišų į stiklo dirbinius. Įdėjus didesnį kiekį, stiklo masė nusidažo rusvu atspalviu, o didelis kiekis geležies ir mangano priemaišų stiklui suteikia tamsią spalvą, kuri vyravo vyno butelių gamyboje.
Visų stiklinių butelių sandara ir gamybos procesas, nepriklausomai nuo butelio tipo, yra vienodi. Vamzdeliu formuotų stiklinių butelių (kitaip tariant, juos formuojant rankiniu būdu) gamybos procesas užbaigiamas suformuojant indo galvutę. Pradėjus stiklinius butelius gaminti mechanizuotu būdu, galvutės formavimas buvo vienas iš pirmųjų veiksmų. Galvutės forma neatsitiktinai tokia suformuota dėl to, kad indo taroje esantis turinys negestų ar neišsilietų, o kartu būtų vieta kamščiui, dangteliui ar kokiai kitai sandarinimo priemonei įstatyti. Be to, formuojant stiklo dirbinius rankiniu būdu, sudėtingesnius darbus atlikdavo meistras – apdailininkas. Nuo XVIII a. pirmos pusės stiklinių butelių gamyboje buvo populiarios pūtimo formos, taip pat nuo XIX a. pradžios nebe rankiniu būdu, o specialiose galvučių formose pradedamos formuoti ir butelių galvutės.
Primityvių stiklinių butelių formų žinome jau iš priešistorės laikotarpio, bet šių taros indų naudojimo praktika Europoje pradeda plačiau plisti tik apie XVI amžių. Pirmieji stiklo masės buteliai buvo gaminami iš sodos stiklo, iki XVIII a. soda stiklui gauta iš jūros dumblių bei jūrinių augalų pelenų ir buvo ypač paplitusi pajūrio kraštuose: Sirijoje, Egipte, Venecijoje. XIX a. antroje pusėje iš sodos stiklo išsivystė kalkinis stiklas, dar kitaip vadinamas butelių stiklu. Šis stiklas pasižymi tvirtumu, todėl greitai įsitvirtino butelių gamyboje. Potašas, arba miško stiklas, gaminamas iš miškinguose Prancūzijos, Vokietijos, Bohemijos regionuose esančios medienos ar augalų: nendrių, paparčių ir kt. pelenų. Dėl jų sudėtyje esančių geležies priemaišų stiklas įgauna žalsvą atspalvį. Nuo X a. antros pusės iki XIX a. vidurio medienos ar augalų pelenai buvo nepakeičiama stiklo gamybos žaliava to meto stiklo manufaktūrose. Mums žinomų butelių, skirtų laikyti, transportuoti ir serviruoti svaigiuosius gėrimus, atsiradimą galima sieti su Nyderlandais. XVII a. sparčiai besivystanti šalies ekonomika leido jau kasdieniam naudojimui pradėti gaminti plonasienius butelius. XVIII a. pradžioje stiklinių butelių gamyboje pradėjo lyderiauti Didžioji Britanija. Manufaktūrinė stiklo gamyba Lietuvoje prasidėjo kiek vėliau nei visoje Europoje – XVI a. stiklo dirbtuves dabartinėje Stiklių gatvėje įkūrė iš Lenkijos atvykęs Martynas Paleckis, kuriam Lenkijos ir Lietuvos valdovas Žygimantas Augustas (1544/1548–1572) suteikė išskirtinę privilegiją gaminti stiklo dirbinius (tarp jų ir stiklo butelius) ir jais prekiauti. Yra žinoma, kad Lietuvoje tik XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje stiklinių butelių gamyba mechanizuojama, iki tol stikliniai buteliai buvo gaminami rankiniu būdu.
Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje aptiktas stiklo butelis yra cilindro formos. Nuo XVIII a. pradžios Europoje įsivyravo cilindro formos tamsiai žalios ar juodos spalvos stikliniai buteliai, kurie buvo daug kompaktiškesni ir patogesni laikyti ir gabenti rūšinį vyną. Cilindrinių butelių gamybos pradžia yra siejama su Didžiąja Britanija. Šio tipo buteliai pradėti gaminti specialioje metalinėje arba medinėje formoje taip suformuojant cilindro formos butelio korpusą. Šio tipo buteliai yra praktiškesni, juos patogiau sandėliuoti rūsyje, guldant vieną ant kito nebereikėjo specialių lentynų, kaip ankstesnių formų buteliams. Įdomu tai, kad į cilindrinius butelius buvo pilstomas ne tik vynas, bet vėliau ir alus bei kiti alkoholiniai gėrimai, taip pat ir vanduo. Neatmestina prielaida, kad šio tipo stiklinių butelių atsiradimą mūsų kraštuose lėmė vykdyta prekyba Baltijos jūros regione ir Vakarų Europoje.
Stiklinių butelių angai užimšti ir tokiu būdu apsaugoti skystį nuo garavimo, nutekėjimo ar gedimo buvo naudojami stikliniai ar iš kamštmedžio žievės pagaminti kamščiai. Iki įvairių kamščių atsiradimo stikliniai buteliai paprastai būdavo hermetizuojami naudojant odos arba audeklo gabalėlį ir kitas natūralias priemones. Įdomu tai, kad nuo XVI a. pradėti gaminti kamščiai iš kamštinės medžiagos, tačiau toks butelių sandarinimo būdas plačiau išplito tik XVII amžiuje. Nuo XVII a. pasirodė švininiai srieginiai kamščiai, o nuo XIX a. pabaigos pradėti gaminti keraminiai kamščiai, buvo specializuojamasi alaus butelių užkimšimo srityje.
https://sha.org/bottle/Glassmaking/gafferandmoldboy.jpg
https://sha.org/bottle/glassblowing.jpg
Medžiagą parengė Giedrė Liekytė-Zarembienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Berge D. L. Simpson springs station. Historical Archaeology in Western Utah, 1974–1975 (ser. Cultural Resource, No. 6), Utah, 1980.
Dumbrell R. Understanding Antique Wine Bottles, Woodbridge, 1992.
Jones O. Cylindrical English Wine & Beer Bottles, 1735–1850 (ser. Studies in Archaeology Architecture and History), Ottawa, 1986.
Jones O., Sullivan C. The Parks Canada glass glossary for the description of containers, tableware, flat glass, and closures, Ottawa, 1989.
Kipfer B. A. Dictionary of Artefacts, Wiley, 2007.
Lietuvių kalbos žodynas. Interneto prieiga: http://www.lkz.lt/?zodis=butelis&lns=-1&les=-1&id=03111180000 [žiūrėta 2020-10-12].
Strazdas K. Stiklo ir jo gaminių cheminė technologija, Kaunas, 1998.
Šimkutė I. „XVI–XIX a. stikliniai buteliai Klaipėdoje: tipologija, chronologija, reikšmė“, in: Lietuvos archeologija, t. 39, Vilnius, 2013, p. 145–176.
Žigeu I. Stiklo dirbiniai ir jų naudojimo kultūra Klaipėdoje XVI–XIX a. Baltijos jūros regiono kontekste. Daktaro disertacija, Klaipėda, 2018.
