Jonušo Radvilos ir Elžbietos Sofijos vedybų medalis

Aktualu iki 2020-11-22

Kopija pagal 1617 m. Jono Trilnerio (Hannus Trylner, † apie 1652) sukurtą medalį
Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk)
Varšuva, Lenkija, 2014 m.
Baltasis metalas, kalyba; plotis 29,06 mm, aukštis 39,06 mm, storis 1,35 mm
Įrašas averse – sunkiai įskaitomas dėl kopijos kokybės; originale – IANVSCIVS RADZIVIL D. G. DVX: BIR: DVB: SLVO: E: KOP. SAO. I. R · IMP: PRINC:*
Įrašas reverse – DVCISSA·RAD·IVIL·ELISABET·SOPHIA D· G· MARCHIONISSA·BRANDEB· Inv. Nr. VR-1033
2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Kuriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono (1646), Žemaitijos seniūno (1646–1653), Vilniaus vaivados (1653–1655), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono (1654–1655) kunigaikščio Jonušo Radvilos (1612–1655) porinio vedybų medalio kopiją, panaudotas 1617 m. Jono Trilnerio (Hannus Trylner, † apie 1652) sukurto Jonušo Radvilos (1579–1620) ir Elžbietos Sofijos porinio vedybų medalio projektas. Pastarojo medalio averse – kunigaikštis Jonušas Radvila. Portretuojamasis pasisukęs profiliu į dešinę pusę, pasipuošęs tuo laikotarpiu madinga puošmena – gofruota apykakle iš nėrinių. Medalio piešinyje Jonušas Radvila pavaizduotas su šarvais, pečius apsigobęs mantija. Medalio reverse – Elžbieta Sofija Hohencolern-Radvilienė – Brandenburgo kurfiursto Johano Georgo (Johann Georg) ir jo trečiosios žmonos Elžbietos iš Anhalto (Elisabeth von Anhalt) duktė. Medalyje kunigaikštienė pavaizduota su aukšta puošnia apykakle, galvos dangalu ir papuošalais, pasisukusi į kairę pusę.

Medalio projekto autorius Jonas Trilneris mokėsi raižymo meno Dancige (dab. Gdanskas), 1610 m. pradėjo darbą Vilniaus monetų kalykloje. Pirmiausia ėjo spaudų raižytojo pareigas, vėliau buvo prabuotojas (1618), monetų kalyklos kalėjas ir kalyklos vedėjas (1619). Taip pat jis turėjo teisę kalti medalius. Aptariamas eksponatas yra 1617 m. šio autoriaus sukurto medalio kopija.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Naudota literatūra
Dünnemann F. A. W. Stammbuch der Brandenburgisch-Preussischen Regenten, oder genealogische Darstellung der Regentenfolge zu Brandenburg, seit dem Entstehen der Mark bis auf gegenwärtige Zeit, Nauck, 1831, S. 105.

Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 156–157.
Lietuva medaliuose. XIV a. – XX a. pradžia. Albumas, sudarė V. Ruzas, Vilnius, 1998, p. 18.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2020-11-16 Atnaujinta: 2020-11-15 15:31
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika