Nežinomas autorius
Augsburgas, 1590 m.
Vario lydinys, geležis
Liejyba, kalyba, tekinimas, kalinėjimas, auksavimas
Aukštis 45 cm, ilgis 25,5 cm, plotis 25,5 cm
Inv. Nr. VR-1148
2020 m. gruodžio 1 d. įsigytas antikvariate „Galerie Neuse Kunsthandel GmbH“ (Vokietija)
XVI a. Augsburgas buvo vienas svarbiausių laikrodžių gamybos centrų. Daugybė meistrų šiame laisvajame mieste kūrė įvairių formų ir tipų laikrodžius. Tai buvo ne tik laiką rodantys mechaniniai prietaisai, bet pirmiausia – meno kūriniai, savo puošnumu atspindintys to meto madas, atskleidžiantys laikrodininko meistriškumą, pabrėžiantys užsakovo finansinę padėtį ir statusą visuomenėje.
Valdovų rūmų muziejuje esantis laikrodis savo forma primena bažnyčios varpinės bokštą. Kaip įprasta šio tipo laikrodžiams, apačioje jis turi keturkampį cokolį, virš kurio iškyla vertikali dalis su ciferblatu, baliustrada ir kupolu, kurio viršuje yra skulptūrėlė. Laikrodžio sienelės papuoštos raižytais ir kalinėtais grotesko elementais, erelių, bėgančių šunų ir susigūžusių kiškių figūromis.
Mūsų valdovai, nuo pat Bonos Sforcos (Sforza, 1494–1557) ir Žygimanto Senojo (1506–1548), labai mėgo laikrodžius. 1560 m. pas Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą (1544/1548–1572) apsilankęs popiežiaus nuncijus Bernardas Bondžovanis (Bernardo Bongiovanni) mini žmogaus dydžio laikrodį. Abiejų Tautų Respublikos valdovas Žygimantas Vaza (1587/1588–1632) pats bandė gaminti laikrodžius, o jo sūnui Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jonui Kazimierui Vazai (1648–1668, † 1672) 1648 m. Krokuvoje meistras Lukas Veidmanas (Lucas Weydmann) pagamino puikų bokšto formos laikrodį. Jis šiuo metu eksponuojamas Britų muziejuje (Londonas, Jungtinė Karalystė).
Bokšto pavidalo laikrodžiai buvo gaminami ir Lietuvoje. Garsiausias Vilniuje dirbęs laikrodžių meistras Jokūbas Gierkė (Jacob Gierke, Gierck, Giercke, Gierkiewicz, Jerkiewicz) yra pagaminęs įspūdingą bokšto formos laikrodį, kurį šiuo metu galima pamatyti Varšuvos nacionaliniame muziejuje.
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Nuotraukų šaltinis – „Galerie Neuse Kunsthandel GmbH“
Naudota literatūra
Link-Lenczowska S. Zegary i zegarki w zbiorach w Zamku Królewskiego na Wawelu, Kraków, 2013, s. 16–23.
Maurice K. Die deutsche Räderuhr, Bd. 2, München, 1991, S. 26.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.
