Johanas Aleksandras Bėneris (Johann Alexander Böner, 1647–1720) pagal Adrianą van Bliumeną (Adriaen van Bloemen, 1639 – apie 1693), iš Galeaco Gvaldo Priorato (Galeazzo Gualdo Priorato, 1606–1678) veikalo Historia di Leopoldo Cesare..., t. 3, Viena, 1674, portretas p. 144–145
Signatūra: kairiajame kampe – A. Bloem deli.; dešiniajame kampe – J. A. Böner S.
Popierius, vario raižinys
Dydis: 29,1 x 18,9 cm
Inv. Nr. VR-596
2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)
Mykolas Kazimieras Pacas (apie 1624–1682) buvo vienos įtakingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių atstovas. Petro Paco ir jo antrosios žmonos Elžbietos Šemetaitės sūnus, Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco brolis. Dalyvavo daugybėje karinių konfliktų. Pirmą kartą karvedžio talentas atsiskleidė 1649 m. karinėje kampanijoje prieš kazokus. 1658–1659 m. kelis kartus sumušė švedų dalinius Kurše. Pasiekė pergales prieš rusų ir turkų kariuomenes. 1659–1663 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stovyklininkas, 1663–1667 m. – lauko etmonas ir Smolensko vaivada, 1667 m. jam paskirtos didžiojo etmono ir Vilniaus kašteliono pareigos, nuo 1669 m. buvo Vilniaus vaivada. 1673 m. mirus Lenkijos ir Lietuvos valdovui Mykolui Kaributui Višnioveckiui (1669–1673) su Oginskių gimine ir Kristupu Žygimantu Pacu sudarė sąjungą, nukreiptą prieš naujai išrinktą valdovą Joną Sobieskį (1674–1696) ir Sapiegų bei Radvilų gimines. Fundavo Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią (joje ir palaidotas) ir Laterano kanauninkų vienuolyną, rėmė jėzuitų bei bernardinų vienuolijas.
Atvaizdas įkomponuotas į ovalą, po juo matomas didiko tapatybę ir pareigas nurodantis įrašas: MICHELE CASIMIRO PAZZI / PALATINO DI VILNA GE= / NERALE DELL’ ARMI DI / LITUANIA. &c. Mykolas Kazimieras Pacas pavaizduotas su plokštiniais šarvais, apsigaubęs kailiu pamušta ferezija. Portretuojamojo veidas sukurtas charakteringai, kaip ir likusiuose žinomuose didiko atvaizduose, tarp jų – ir Valdovų rūmų muziejuje ar Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje saugomame portrete. Tačiau nė viename žinomame portrete Mykolas Kazimieras Pacas nėra pavaizduotas su per vidurį perskirtais plaukais, kaip šiame atvaizde. Jis dažniausiai vaizduojamas su plokštiniais šarvais, tačiau beveik visada apsigaubęs delija su plačia kailine apykakle. Šio portreto pirmavaizdis nėra žinomas.
Graviūra paskelbta Galeaco Gvaldo Priorato (1606–1678) leidinio „Historia di Leopoldo Cesare...“ trečiame tome (iš viso leidinį sudaro trys tomai: pirmas ir antras išleisti 1670 m., o trečias – 1674 m.). Šiame veikale pristatomos imperatoriaus Leopoldo I politinės ir karinės pergalės 1656–1670 m. laikotarpiu, tačiau neapsiribojama tik imperatoriaus asmenybe arba Šventosios Romos imperijos teritorija, aprašomi ir iliustruojami įvykiai bei mūšiai, vykę kituose Europos kampeliuose. Leidinyje publikuojami Europos valstybių bei Osmanų imperijos valdovų ir mūšiuose pasižymėjusių asmenų portretai.
Mykolo Kazimiero Paco portretas, nežinomas dailininkas, XVII a. II p. Valdovų rūmų muziejus
Darbas publikuotas
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 132–133, kat. III. 27.
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Naudota literatūra
Golubeva M. Models of Political Competence. The Evolution of Political Norms in the Works of Burgundian and Habsburg Court Historians, c. 1470–1700, Leiden, Boston, 2013, p. 99–102.
Jakubowski T. Grafika. Portrety. Katalog zbiorów. Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum Fundacja Zbiorów im. Ciechanowieckich, Warszawa, 2017, s. 391, kat. 361.
Katalog portretów osobistości polskich i obcych w Polsce działających, t. 4, oprac. H. Widacka, A. Żendara, Warszawa, 1994, s. 15, kat. 3845.
Kozak A. „Jan de Herdt, a forgotten 17th century Flemish painter“, in: Bulletin du Musée National de Varsovie, vol. 27, 1986, No. 2–4, p. 50–89.
Matulevičius A., Valeika H. „Pacas Kristupas Zigmantas“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 27, Vilnius, 2010, p. 204–205.
Przyboś A. „Pac Michał Kazimierz h. Gozdawa“, in: Polski słownik biograficzny, t. 24/4, z. 103, red. nacz. E. Rostworowski, Wrocław, 1979, s. 721–728.
