XV a. pab. – XVI a. pr.
Stiklas
Matmenys: 6 x 6,8 x 0,1 cm
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, korpuso prieigų 2003 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 481
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 283/9903 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Langas bendrai įvardijamas kaip rėmas su stiklais, įtaisytas kokiame nors statinyje ar susisiekimo priemonėje šviesai įeiti, taip pat anga rėmams, patys rėmai ir stiklas rėmuose. Yra žinoma, kad langai pradėti stiklinti jau senovės Romoje. Romėnai langus stiklino liedami nedidelio formato storasienes plokšteles. Nuo X a. pradėti gaminti stiklo lakštai, labai palengvinę langų stiklinimą. Tuo pat metu pradėti gaminti ir skritulio formos langų stiklai. Manoma, kad Lietuvoje langų stiklinimo tradicija susijusi su mūrinių pastatų (pilių, bažnyčių ir kt.) statybos pradžia – XIII a., o jau XV–XVI a. gyvenamųjų namų langai turėjo būti stiklinti ne tik Vilniuje, bet ir likusioje Lietuvos dalyje. XVI a. dvarų ir gyvenamųjų namų langų stiklinimas buvo gana įprastas reiškinys. Nevertėtų langų stiklo painioti su vitražiniu stiklu, kuris apibrėžiamas kaip spalvotų stiklų paveikslas lange, sienoje arba duryse. Netikslinga visus įstiklintus langus švininiame rėmelyje vadinti vitražais, nes XIV–XVII a. toks stiklinimo būdas buvo beveik vienintelis.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies teritoriją, kultūriniuose sluoksniuose aptikta nemažai langų konstrukcijai priklausiusių elementų: be langų stiklo plokštelių, rasta rėminimui skirtų švininių rėmelių, langų medinių rėmų likučių, vyrių ir apkaustų fragmentų. Vienas skritulio formos langų stiklo fragmentas aptiktas tiriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso prieigas. Išlikusi centrinė jos dalis, pakraštėlis neišlikęs. Skritulio formos langų plokštelių aptikta ir Senojo arsenalo kieme, Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčių, Aukštutinės pilies, III oficinos vietose, taigi galima teigti, kad skritulio formos langais buvo stiklinti ir kiti pilies teritorijoje buvę mūriniai statiniai. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rasti skritulio formos langų stiklai datuojami XIV a. pabaiga – XVII amžiumi.
Langų stiklai gaminami iš potašo, kitaip vadinamo miško stiklo, kuriam gaminti buvo reikalingi miško augalai. Vokietijos, Prancūzijos, Bohemijos vietovėse stiklas buvo gaminamas iš augalų, nendrių, paparčių ir medienos pelenų, kuriuose gausu kalio karbonato, arba kitaip vadinamo potašo.
Skritulio formos langų plokštelės buvo gaminamos „mėnulio“ būdu. Taip pūstas stiklas formuojamas veikiant išcentrinei jėgai, t. y. pūtimo vamzdelis labai greitai sukamas kartu su pačiu pūtiniu, stiklo masė ištempiama į šonus, taip sukuriant apskritimo formos pusgaminį. Dirbinio pakraštėlis užlenkiamas ir suformuojamas apykraštis. Nuo „mėnulio“ būdu suformuotos plokštelės paviršiaus nuskėlus stiklo pūtimo vamzdelį, jo centre pasilieka nulaužimo žymės, dar kitaip vadinamos „buliaus akimis“. Taip apibūdinama centrinė ir storiausia plokštelės vieta. Dažnai „buliaus akis“ susiformuodavo esant prastai stiklo kokybei. Taip pat manoma, kad brokuotomis skritulio formos plokštelėmis galėjo būti stiklinami vargingesnių sluoksnių atstovų namų langai.
Dažniausiai skritulio formos stiklas yra skaidrus, gelsvo atspalvio, nors pasitaiko ir mėlynos spalvos stiklo. Langų stiklo plokštelės į raštą buvo sujungiamos panaudojant švininius rėmelius. Tai, kad plokštelė buvo rengiama stiklinti švino rėmeliuose, paprastai išduoda retušuoti pakraštėliai. Stiklinant skritulio formos langus, į susidariusius tarpus statomi kiti, taip vadinamieji tarpiniai, trikampio arba keturkampio (įgaubtų kraštinių) formų langų stiklai. Apie skritulio formos lango rėminimą informacijos suteikia pilies teritorijoje rastas XV a. švininis lango rėmo fragmentas. Neabejojama, kad stiklas buvo pjaustomas ir langai stiklinami jau vietoje, matyt, vietinių meistrų.
Iš istoriografijos žinoma, kad XV a. pradžioje Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila (1377–1381, 1382/1386–1434) iš Krokuvos siuntė stiklių stiklinti Vilniuje esančios pilies langus. XVI a. pradžioje istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1544/1548–1572) paliepė kelis pilies kambarius įstiklinti skritulio formos langais. Taigi skritulio formos langai to laikotarpio istoriniuose šaltiniuose, kaip matyti, minimi ne kartą.
https://objektkatalog.gnm.de/image.php?id=88463&size=medium
https://hausbuecher.nuernberg.de/75-Amb-2-279-40-r
https://hausbuecher.nuernberg.de/75-Amb-2-279-83-v
Plačiau apie švininį lango rėmą:
https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/svininis-lango-remas
Medžiagą parengė Giedrė Liekytė-Zarembienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Striška G. „Langų stiklai pagal Vilniaus Žemutinės pilies archeologinių tyrimų duomenis / Window Glass According to the Records of Archaeological Investigations of Vilnius’ Lower Castle“, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas europinės patirties kontekste. Tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. 2006 m. spalio 11–12 d. / The Palace of the Grand Dukes of Lithuania and its Restoration within the Context of the European Experience. Materials of the International Scientific Conference. 11–12 October 2006, sudarė / compiled by V. Dolinskas, D. Steponavičienė, Vilnius, 2009.
Kitkauskas N., Striška G. „Langai“, in: Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija Vilniuje, sudarė V. Urbanavičius, Vilnius, 2010.
Žigeu I. Stiklo dirbiniai ir jų naudojimo kultūra Klaipėdoje XVI–XIX a. Baltijos jūros regiono kontekste. Daktaro disertacija, Klaipėda, 2018.
Strazdas K. Lietuvos stiklas nuo seniausių laikų iki 1940 metų, Vilnius, 1992.
Vitkauskienė B. R. „XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Istoriniai šaltiniai“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sudarė R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.
Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus], in: http://www.lkz.lt/?zodis=langas&lns=-1&les=-1&id=18012950000 [žiūrėta 2021-01-28].
Jones O., Sullivan C. The Parks Canada Glass Glossary for the Description of Containers, Tableware, Flat Glass, and Closures, Ottawa, 1989.
Frank S. Glass and Archaeology, London, New York, 1982.
Paynter S., Dungworth D. Archaeological Evidence for Glassworking – Guidelines for Best Practice, Swindon, 2011.
