Facetuotas akmeninis kirvis

Facetuotas akmeninis kirvis iš viršaus
Aktualu iki 2021-02-28

II tūkst. pr. Kr. pab. – I tūkst. pr. Kr.
Fragmento ilgis 8 cm, plotis 6,3 cm, aukštis 3,6 cm, skylės skersmuo 1,6 cm
Gabras-diabazas (korėtos migdolinės tekstūros)
Blaževičius P. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų 2006–2008 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. Ad 44.
Uolieną nustatė Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Giluminės geologijos laboratorija (vedėja Gražina Skridlaitė)

Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos archeologinius radinius, į mokslininkų akiratį pateko ir keletas akmeninių kirvių. Giliausiuose kultūrinio sluoksnio horizontuose arba virš įžemio rasti dirbiniai leidžia teigti, kad juos pametė vieni iš pirmųjų čia stovyklavietes įsirengusių gyventojų.

Pilies kalno vakarinėje papėdėje, prie dabartinių Valdovų rūmų rytinio korpuso, rastas gludinto akmeninio dviašmenio kovos kirvio su skyle kotui fragmentas. Kirvis lūžęs ties koto skyle, išliko kiek didesnė pusė. Vienos pusės ašmenys neišliko, o kitos pusės yra buki. Žvelgiant iš viršaus, kirvis atrodo rombo formos. Kirvio plokštumos ir briaunos dailiai nušlifuotos, ryškios. Pagal šlifuotas briaunas kirvis priskiriamas facetuotų dirbinių grupei.

Šis įrankis pagamintas iš šviesiai pilkšvos spalvos, korėtos migdolinės tekstūros gabro-diabazo uolienos, paprastai aptinkamos ir mūsų kraštuose. Tokios formos kirvių randama gana retai, Lietuvos archeologijos atlase pažymėti tik šeši sveiki ir šeši fragmentiškai išlikę radiniai.

Remiantis įprasta dirbinių klasifikacija, toks kirvis su skyle kotui priskiriamas dviašmenių kirvių bukais ašmenimis tipui. Akmeninių kirvių tyrinėtojai atkreipė dėmesį į iki šiol vartotą terminiją – teigiama, kad kirvis bukais ašmenimis jau nebėra kirvis. Todėl dviašmenius įrankius abejais bukais ašmenimis siūloma vadinti buožėmis, o su vienais ašmenimis ir buka pentimi – siaurapenčiais kirviais. Mūsų apariamo dirbinio išlikusi tik viena – bukų ašmenų dalis, kitai nustatyti trūksta duomenų. Daugumos dviašmenių akmeninių kirvių ašmenys buvo simetriški, ir šio dirbinio abiejų pusių ašmenys nugludinti taip pat – suformuojant plokštumą. Tad šiuo atveju radinį reikėtų vadinti buože.

Šis akmeninis gludintas kirvis (arba buožė) ir jau anksčiau kaip savaitės eksponatas pristatytas laivinis kovos kirvis yra pirmieji ir patys seniausi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rasti ginklai.

Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė

Naudota literatūra
Brazaitis D., Piličiauskas G. „Gludinti titnaginiai kirviai Lietuvoje“, in: Lietuvos archeologija, t. 29, 2005, p. 71–118.
Gaigalas A. „Akmeninių kirvukų ir kitų akmens įrankių petrografinė sudėtis ir medžiagos šaltiniai“, in: Geologija, Vilnius, 2001, Nr. 36.
Juodagalvis V. „Akmeniniai gludinti kirviai Lietuvoje. Tipologijos ir terminologijos problemos“, in: Lietuvos archeologija, t. 46, Vilnius, 2020, p. 85–109.
Laurinkienė N. „Perkūnkulkė – griaustinio dievo ženklas“, in: Liaudies kultūra, 1996, Nr. 1, p. 23–26.

Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1: Akmens ir žalvario amžiaus paminklai, atsakingoji redaktorė R. Rimantienė, Vilnius, 1974.
Merkevičius A. „Karyba Lietuvos teritorijoje žalvario amžiuje“, in: Karo archyvas, t. 2, mokslinis redaktorius ir sudarytojas G. Surgailis, Vilnius, 2005, p. 8–49.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2021-02-22 Atnaujinta: 2023-04-04 15:56
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika