XV a. pabaiga – XVI a. pr.
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies LDK valdovų rūmų teritorijos (u. k. 141 ir u. k. 24705) ploto į pietus nuo I oficinos detaliųjų archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita, Vilnius, 2017, kaulo inv. Nr. 55574/1
Blaževičius P., Gendrėnas G., Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, kaulo inv. Nr. 33502
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies LDK valdovų rūmų teritorijos (u. k. 141 ir u. k. 24705) ploto į pietus nuo I oficinos detaliųjų archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita, Vilnius, 2017, kaulo inv. Nr. 55574
Blaževičius P., Gendrėnas G., Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, kaulo inv. Nr. 33492
Blaževičius P., Gendrėnas G., Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. II oficinos (dvariškių rūmų) 2003–2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 2006, kaulo inv. Nr. 33500
Maisto gausa Viduramžių Europoje, kaip ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, buvo valdovo prestižo ir dosnumo išraiška. Iš skrupulingai vedamų karališkųjų namų valdų knygų galima susidaryti vaizdą, kas buvo gaminama virtuvėse ir patekdavo ant stalo.
Pastaruoju metu intensyviai vykdomi archeologiniai ir osteologiniai tyrimai patvirtina istorinių šaltinių teikiamas žinias apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų mitybos įpročius. Archeologai Vilniaus pilių komplekse per ilgus metus vykdytus kasinėjimus aptiko ne tik gausybę naminių ir laukinių gyvulių, paukščių ir žuvų kaulų, bet ir valgomųjų austrių geldelių, vynuoginių sraigių kriauklių.
Visoje Europoje žuvis buvo svarbi mitybos sudedamoji dalis, ypač pasninko dienomis. Krikščioniškoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, kaip ir kitose šalyse, pasninko buvo griežtai laikomasi, todėl tuo metu mėsą ir kiaušinius pakeisdavo žuvis. Tiek Viduramžiais, tiek vėlesniais laikais virėjai valdovų stalui tiekdavo išmoningai pagamintą žuvį: keptą, virtą, sūdytą, rūkytą, džiovintą ar įdarytą drebučiuose.
Žemutinės pilies rūmų teritorijoje rasti žuvų žvynai ir kaulai parodė, kad nuo XIII iki XVII a. gyvavusių rūmų gyventojai valgė gėlavandenes ir migruojančias žuvis: lydekas, ešerius, karšius, plakius, starkius, karpius ir kt. Iš valdovų sąskaitų knygų žinoma apie iš Lenkijos ir kitų Europos šalių atvežamas statines su menkėmis bei, dažniausiai, šviežiomis ar sūdytomis silkėmis. Sujungus zooarcheologinius duomenis ir istorinių šaltinių žinias, galima teigti, kad ant valdovo stalo neretai patekdavo ir prabangios žuvys, tokios kaip eršketai bei lašišos, o gausiausiai vartotos lydekos, starkiai ir karpiai.
XVI a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) nurodymu jam priklausiusiuose dvaruose buvo įrengti tvenkiniai, kuriuose buvo auginamos lydekos ir kitos žuvys. Valdovo dvaro sąskaitos knygose minimi 28 tvenkiniai Viršupyje. Būtent iš ten lydekos būdavo tiekiamos karališkiesiems pokyliams. Atsižvelgiant į tai, kad šios žuvys valdovui buvo ruošiamos ne tik pasninko dienomis, bet ir jo svečiams per iškilmingus pokylius, karališkosios virtuvės raidos tyrėjų manymu, šias žuvis galima priskirti aukštajai virtuvei.
Medžiagą parengė Sigita Venckūnienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Monografija, Vilnius, 2018.
Laužikas R. Istorinė Lietuvos virtuvė. Maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vilnius, 2014.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitos (1543–1548), kn. 1, sud. D. Antanavičius, Vilnius, 2009.
