XIV a. I ketv.
Geležis
Matmenys: ilgis 5,2 cm, galvutės ilgis 2,6 cm
Blaževičius P. Vilniaus pilių teritorijos su įtvirtinimais, pastatais ir jų liekanomis (u. k. 1791) (Vilniaus m.) detaliųjų archeologinių tyrimų 2019 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1416
Konservavo Dainius Šavelis, rest. prot. Nr. 119/17139 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Matmenys: ilgis 6,1 cm, galvutės ilgis 3,1 cm
Blaževičius P. Vilniaus pilių teritorijos su įtvirtinimais, pastatais ir jų liekanomis (u. k. 1791) (Vilniaus m.) detaliųjų archeologinių tyrimų 2019 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1417
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 106/17126 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Per 2019–2020 m. archeologinius tyrimus Valdovų rūmų pietinio korpuso G rūsyje po autentišku XVII a. vidurio grindiniu buvo atidengti ir tiriami kultūriniai sluoksniai, susiformavę į pietus nuo Ankstyvosios mūrinės pilies (XIII a. pabaiga – XIV a. pradžia). Tuomet buvo tiriamas nedidelis (apie 22 m²) plotas, tačiau tyrimų rezultatai suteikė itin daug informacijos apie Vilniaus Žemutinės pilies aplinką.
Kartu su tokiais radiniais kaip rytietiškosios abstrakcijos šachmatų figūros, kaulinės ūžynės, stiklinių apyrankių fragmentai, taurių, tapytų polichrominiu ornamentu, šukės aptikta ir arbaleto bei lanko strėlių antgalių. Tarp pastarųjų – ir du lanko strėlių antgaliai, priskiriami tam pačiam tipui bei reprezentuojantys mažiausio ir didžiausio šios tipologinės grupės strėlių antgalių variantą.
Remiantis dr. Gintauto Rackevičiaus 2002 m. sudaryta Lietuvoje rastų lanko strėlių antgalių tipologija, pristatomi antgaliai priskirtini 11 tipui. Tai įtveriamieji lanko strėlių antgaliai, kvadratinio skerspjūvio bipiramidine galvute, aštriomis smaigalio ir aštriomis arba suplotomis kaklelio briaunomis, su įsmaugtu kvadratinio skerspjūvio kakleliu, kvadratinio arba skritulio skerspjūvio įtvara. Plačiausia antgalio galvutės vieta ties viduriu, arba arčiau įtvaros. Vadovaujantis G. Rackevičiaus sudaryta tipologija, šio tipo antgalių dydis yra 3,8–5,3 cm, galvutės dydis 2,4–3,4 cm, plačiausia vieta nuo 0,6 x 0,6 cm iki 1,1 x 1,1 cm.
Pristatomo mažiausio antgalio galvutės ilgis yra 2,6 cm, plačiausios vietos matmenys – 0,7 x 0,8 cm. Didžiausio antgalio galvutės dydis 3,1 cm, plačiausia vieta – 1,1 x 1,1 cm. Bendras (galvutės su įtvara) antgalių dydis skiriasi apie 1 cm, mažesnysis yra 5,2 cm, didesnysis – 6,2 cm ilgio.
Šio tipo lanko strėlių antgalių tipologija buvo sudaryta 2002 m., remiantis 40 dirbinių. Apibendrindamas šią tipologinę grupę, G. Rackevičius nurodo, kad tokie strėlių antgaliai Lietuvos teritorijoje buvo paplitę XIV a. – XV a. pirmoje pusėje ir galbūt naudoti iki XVI a. vidurio.
Ankstyviausias šio tipo antgalis datuotas XIV a. antru ketvirčiu, rastas Bajerburgo pilies (Jurbarko r. savivaldybė) teritorijoje. XIV a. antra puse datuoti šio tipo antgaliai, rasti Senųjų Trakų piliavietėje, Šeimyniškėlių piliakalnyje, galbūt ir antgaliai iš Kauno pilies teritorijos. Spėjamame Vilniaus Kreivosios pilies priešpilyje (Bekešo kalne) rastas šiam tipui priskirtas antgalis datuotas XIV amžiumi. Vilniaus Aukštutinėje pilyje aptikti antgaliai datuoti XIV a. pabaiga – XV a. pirma puse. Vilniaus Žemutinėje pilyje rastus šio tipo antgalius autorius priskiria XIV a. antros pusės – XV a. pradžios laikotarpiui.
Naujausių archeologinių tyrimų Vilniaus Žemutinėje pilyje duomenys leidžia paankstinti šio tipo lanko strėlių antgalių chronologiją. 2019–2020 m. tirti sluoksniai tarp dviejų Ankstyvosios mūrinės pilies pietinių gynybinių sienų. Į pietus nuo I statybos etapo (XIII a. pabaiga) surastas rąstais sutvirtintas pylimas, siejamas su Ankstyvosios mūrinės pilies II statybos etapu. Dendrochronologinių pylimo rąstų tyrimų duomenys leidžia jo statybą datuoti 1316 metais. Šio pylimo užpilde ir buvo aptikti minėti antgaliai. Virš jo rasti kultūriniai sluoksniai, susiformavę 1325–1326 m. atliekant Ankstyvosios mūrinės pilies III statybos etapo pietinės gynybinės sienos statybos darbus. Vilniaus Ankstyvosios mūrinės pilies pietinių sienų aplinkoje susiformavę kultūriniai sluoksniai, kuriuose ir rasti pristatomi antgaliai, datuojami XIV a. pirmu ketvirčiu.
Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas V. Abramauskas
Naudota literatūra
Kuncevičius A. „Senųjų Trakų piliavietės tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996–1997 metais, Vilnius, 1998, p. 258–261.
Rackevičius G. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius, 2002, p. 133–134.
Zabiela G. Šeimyniškėlių piliakalnio (Anykščių r., Anykščių sen.) 1998 m. archeologinių tyrinėjimų ataskaita, Vilnius, 1999, in: Lietuvos istorijos instituto Rankraščių skyrius, f. 1, b. 3183.
