Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas

Aktualu iki 2021-07-04

Johanas Esajas Nilsonas (Johann Esaias Nilson, 1721–1788), pagal Ubaldą Bonvičinį (Ubaldo Bonvicini)
Augsburgas, 1767–1769 m.
Popierius, vario raižinys; 37,7 x 22,8 cm
Signatūra po kompozicija – Bonvici Warsov: pinx: - J. E. Nilson Acad: Caes: Franc: del: Sc: et exc. Aug. Vind: - Cum Gr. Et Priv: S. C. R. M.
Inv. Nr. VR-608
2011 m. įsigytas iš Valentino Ramonio (JAV)

Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798) – paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1764–1795). Krokuvos kašteliono Stanislovo Poniatovskio ir kunigaikštytės Konstancijos Čartoriskytės sūnus. Mirus valdovui Augustui III (1733–1763), remiamas Maskvos ir Čartoriskių giminės, 1764 m. buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

Buvo reformų šalininkas, rūpinosi manufaktūrų steigimu, globojo menininkus, Varšuvoje įsteigė karininkų mokyklą. Palaikė Ketverių metų seimo reformas, prisidėjo prie Gegužės trečiosios konstitucijos rengimo. Dėl stiprios Rusijos įtakos buvo priverstas prisidėti prie Targovicos konfederacijos (1792–1793). Visą jo valdymo laikotarpį Rusijos imperija kišosi į Abiejų Tautų Respublikos vidaus politiką, kėlė savo sąlygas ir reikalavimus. Stanislovo Augusto valdymas pažymėtas ir trimis Abiejų Tautų Respublikos padalijimais (I – 1772 m., II – 1793 m., III – 1795 m.). Po paskutinio padalijimo Lenkijos ir Lietuvos valstybės nebeliko. 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas oficialiai atsisakė sosto ir apsigyveno Gardine, vėliau persikėlė į Sankt Peterburgą, čia ir mirė. 1995 m. jo palaikai iškilmingai palaidoti Varšuvos Šv. Jono katedros kriptoje.

S. A. Poniatovskis pavaizduotas iki juosmens, trimis ketvirčiais pasisukęs į dešinę pusę, per kairį petį perjuosta Baltojo Erelio ordino (apdovanotas 1756 m.) juosta, to paties ordino žvaigždė pavaizduota ir ant apsiausto. Atvaizdas įkomponuotas į ovalų kartušą, viršuje – du gausybės ragai, kuriuos jungia laurų vainikas. Prie cokolio, virš kurio iškilusi valdovo figūra, yra keturių laukų herbas, vainikuotas karūna su Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbais, jo širdyje – Poniatovskių giminės herbas Jautis (lenk. Ciołek), vainikuotas karūna. Į herbo skydą atremtas kartušas su užrašu, nurodančiu S. A. Poniatovskio gimimo, išrinkimo valdovu ir karūnacijos metus: STANISLAVS AVGVSTVS/ D. G. Rex Poloniae M. D. Lith. / Natus d:17. Jan: 1731. Elect:d: 7. Sept: / Coron:d: 25.Nov:1764. / Warsov:. Inskripcijos rengėjas klaidingai nurodė valdovo gimimo metus – turėtų būti 1732-ieji.

Abipus herbo pavaizduotos dvi alegorinės figūros. Kairėje matoma figūra laiko plunksną ir knygą su užrašu Historia / Peg. / Polon. Manoma, kad tai istorijos mūza Klėja (Klio), Dzeuso ir Mnemosinės duktė. Dešinėje pusėje vaizduojama figūra vienoje rankoje laiko veidrodį, kitoje – karūną, greta matoma gyvatė ir skydas su užrašu Dignissimo. Ji greičiausiai simbolizuoja vieną iš keturių pagrindinių dorybių – Išmintingumą. Minėtos dorybės alegorija paprastai vaizduojama kaip moteris su gyvate (proto simboliu) ir veidrodžiu, simbolizuojančiu protą ir tiesą. Originalus dailininko Ubaldo Bonvičinio (Ubaldo Bonvicini) tapytas valdovo portretas, kuriuo remiantis sukurtas vario raižinys, nėra išlikęs. Tačiau žinomi keli tapyti S. A. Poniatovskio paveikslai, panašūs į graviūroje matomą valdovo atvaizdą.

Manoma, kad darbas priklauso 1772 m. Augsburge išleistai 78 portretų serijai, kurioje, kaip ir šiame vario raižinyje, Europos valdovų atvaizdai įrėminti į puošnius rėmus. Tai pačiai serijai priskiriami dar du valdovo portretai su puošniais rėmais. Visų serijai priskiriamų atvaizdų datavimas labai įvairuoja. Remiantis naujausiais duomenimis, šis S. A. Poniatovskio portretas greičiausiai buvo sukurtas 1767–1769 metais.

Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas, Johanas Esajas Nilsonas (Johann Esaias Nilson, 1721–1788), 1764–1765, Britų muziejus, Londonas

Stanislovo Augusto Poniatovskio portretas, Johanas Esajas Nilsonas (Johann Esaias Nilson, 1721–1788), iki 1788

Darbas publikuotas
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sud. / comp. D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 122–123, kat. III. 22.

Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Naudota literatūra
Jakubowski T. Grafika. Portrety. Katalog zbiorów. Zamek Królewski w WarszawieMuzeum Fundacja Zbiorów im. Ciechanowieckich, Warszawa, 2017, s. 491, kat. 452.
Juszczak D. „Portret Stanisława Augusta w czerwonym fraku w zbiorach Fundacji im. Ciechanowieckich w Zamku Królewskim w Warszawie i wczesna ikonografia monarchy: Louis Marteau – Christoph Joseph Werner II – Ubaldo (?) Bonvicini“, in: Kronika Zamkowa, t. 1/2 (59/60), 2010, s. 125–148.
Juszczak D. „Portrety Stanisława Augusta“, in: Stanisław August i jego Rzeczpospolita. Dramat państwa, odrodzenie narodu, red. A. Sołtys, Z. Zielińska, Warszawa, 2013, s. 383–427.

Katalog portretów osobistości polskich i obcych w Polsce działających, t. 4, oprac. H. Widacka, A. Żendara, Warszawa, 1994, s. 337–338, kat. 5038.
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sud. Dalia Ramonienė, Vilnius, 1997, p. 91.
Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.), sud. V. Spečiūnas, Vilnius, 2004, p. 150–151.
Michalski J. „Stanisław August Poniatowski“, in: Polski słownik biograficzny, t. 41/4, z. 171, Warszawa–Kraków, 2002, s. 612–640.
„Stanislovas Augustas Poniatovskis“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 22, Vilnius, 2012, p. 443.
Widacka H. Splendor i niesława. Stanisław August Poniatowski w grafice XVIII wieku ze zbiorów polskich, 2008, s. 94–95, kat. 37.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Varpelis

20240617

Nedidelis iš vario lydinio nulietas varpelis yra dekoruotas įvairiomis figūromis ir augaliniais ornamentais. Jo apačioje matomas įrašas lotynų kalba NOMEN DOMINI BENEDICTUM SIT (liet. „Tebūnie palaimintas Viešpaties vardas“). Viršuje esanti rankenėlė puošta stovinčių berniukų atvaizdais.

Plačiau

Publikuota: 2021-06-28 Atnaujinta: 2021-06-25 13:04
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika