Vynuogių kekės formos taurė

Aktualu iki 2021-06-20

Štefanas Greselis (Stephan Gressel, 1572–1634)
Niurnbergas, XVII a. pradžia
Sidabras, kalinėjimas, liejyba, auksavimas, aukštis 30 cm, aukštis be dangtelio 20 cm, skersmuo 7,7 cm, pėdos skersmuo 7,5 cm, masė 333 g
Inv. Nr. VR-348
Eksponatą 2008 m. birželio 23 d. antikvariate „Kunsthandel Oskar Ruff“ (Štutgartas, Vokietija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. taurė perduota Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.

XVII a. pradžioje Niurnbergas buvo tapęs vienu didžiausių auksakalystės centrų Europoje. 1620 m. iš maždaug 40 tūkstančių Niurnbergo miesto gyventojų 132 buvo auksakaliai meistrai, kiekvienas jų dar turėdavo mokinių ir pameistrių. Skirtingai nei kitų auksakalystės centrų, Niurnbergo raidą nulėmė ne iškasenos, bet palankūs įstatymai ir mokesčių lengvatos. Jau XIII a. pabaigoje šaltiniuose minimi Niurnbergo auksakaliai, tačiau į istoriją jie pateko ne dėl savo meistriškai atliktų darbų, bet dėl padarytų nusikaltimų. Vėliau Niurnbergo miesto valdžia pradėjo sudarinėti amatininkų sąrašus, 1363 m. minimi jau 29 auksakaliai. Pamažu jų skaičius augo. Norintieji tapti meistrais auksakalystės srityje turėjo būti išdirbę ne mažiau kaip ketverius metus, o kad įrodytų savo meistriškumą – pagaminti sinavado gėlės žiedo formos sidabrinę taurę (vok. Akeleipokal) ir auksinį žiedą su inkrustuotu brangakmeniu.

Taurės buvo vienas populiariausių Niurnbergo auksakalių dirbinių. Jas gaminančius amatininkus labai dažnai įkvėpdavo gamtos formos. Vienas iš šių dirbinių tipų buvo vynuogių kekės formos taurė. Seniausia žinoma tokia taurė buvo sukurta 1589 m., jos ypač išpopuliarėjo XVII a. pirmoje pusėje. Valdovų rūmų muziejuje saugoma graži tokio tipo taurė. Jos aukšto dangtelio viršuje matyti gėlių puokštė. Pati taurė primena stambią vynuogių kekę. Kaip ir būdinga tokioms taurėms, ypatingas dėmesys skiriamas taurės kojelei. Lieta kojelė vaizduoja ūkininką, įlipusį į vynmedį ir kirviu kertantį jo kamieną. Įdomu tai, kad nuo XVI a. pabaigos Niurnberge dirbo amatininkų, kurių specializacijos sritis buvo tik smulkių detalių liejyba. Todėl gali būti, kad ir šiuo atveju kojelės detalę atliko ne pats auksakalys.

Taurės autorystė nustatyta, remiantis ant jos įkaltais ženklais, kuriais nuo 1540 m. Niurnbergo auksakaliai privalėjo žymėti savo darbus. Ant šios taurės įkalta raidė „N“ atskleidžia, kad taurė pagaminta Niurnberge, o greta esančios raidės „SG“ nurodo ir autorių Štefaną Greselį (Stephan Gressel, 1572–1634). Žinoma, kad jis buvo pakrikštytas 1572 m. gruodžio 26 dieną. Nuo 1597 m. kaip pameistrys dirbo Karaliaučiuje, ten susituokė. Po kelerių metų Š. Greselis sugrįžo į Niurnbergą, ten 1602 m. lapkričio 11 d. išlaikė meistro egzaminą. Kūrė daugiausia taures.

Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra
Nürnberger Goldschmiedekunst 1541–1868, Band I, Teil 1, hrsg. von K. Tebbe, Nürnberg, 2007, S. 146.
Nürnberger Goldschmiedekunst 1541–1868, Band II, hrsg. von. K. Tebbe, U. Timann, Th. Eser, Nürnberg, 2007, S. 33–64.
Germanisches Nationalmuseum. Führer durch die Sammlungen, hrsg. von. Th. Brehm, C. Selheim, Nürnberg, 2012, S. 128–129.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vyriškų pusbačių pora

20240610

2002 m., atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, buvo surasta gausi XVII a. pirmąja puse datuojamų odinių radinių kolekcija. Ji aptikta prie pietinio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų korpuso, viename iš čia buvusios drenažo sistemos šulinių.

Plačiau

Publikuota: 2021-06-14 Atnaujinta: 2021-06-12 15:33
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika