Bėgant amžiams Vilniaus Žemutinės pilies statiniai patyrė daug gaisrų ir perstatymų, todėl keitėsi architektūros stilių mados, kartu kito ir profilinės (figūrinės) plytos. Pastarąsias galima klasifikuoti pagal jų paskirtį bei formas, o viena iš grupių – nerviūrinės plytos. Jomis puošta išsikišusi skliauto briauna, kuri buvo konstrukcinis arba dekoratyvinis architektūros elementas.
Vienos gausiausiai aptinkamų nerviūrinių plytų Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje – tai kryžiaus, arba dar kitaip vadinamos strėlės, formos nerviūrinės plytos. Smaigalys nupjauto trikampio formos, žemiau, ties centrine dalimi – kryžma, o bazės pagrindas stačiakampis. Sveikų plytų ilgis siekia apie 29,8–30,8 cm, aukštis dažniausiai svyruoja nuo 62 mm iki 98 mm, plotis ties kryžma ir baze praktiškai vienodas – apie 13,2–15,3 cm. Svarbus šių nerviūrinių plytų akcentas – kryžiaus formos ženklas, kuris dažnai aptinkamas vienoje plytos plokštumos pusėje, ties viduriu. Pastarasis būdavo įrėžiamas smailiu daiktu prieš išdegant plytas. Taip pat centrinėje plytos dalyje dažnai būdavo dvi vertikaliai viena nuo kitos nutolusios ir giliai, o kartais kiaurai įrėžtos skylutės. Plytos be braukų, o pati plytų molio masės spalva daugeliu atvejų sodriai raudona, tačiau būta ir išimčių, pasitaikydavo rausvos bei rusvos molio spalvų atspalvių.
Per ilgamečius archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje iki šiol buvo surasta ir Valdovų rūmų muziejaus fonduose saugoma apie 200 vienetų šio tipo plytų ar jų fragmentų, o tai sudaro beveik 40 % visų šioje vietoje rastų nerviūrinių plytų. Dauguma jų išlikusios fragmentiškai, vis dėlto žinomos ir penkios beveik sveikos plytos. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje nerviūrinės plytos aptiktos XIV a. pirmu ketvirčiu – XIX a. datuojamuose sluoksniuose. Daugiausia jų rasta XIII a. pabaigos (?) – XV a. Ankstyvosios mūrinės pilies statinių, kurie mūryti su baltiškąja plytų perriša, griuvenose. Tyrimai rodo, kad tokio tipo plytos buvo vienos ankstyviausių ikigotikinės architektūros stiliaus plytų, kurių kituose Lietuvos objektuose iki šiol neaptikta.
Viena iš sveikų šio tipo plytų buvo surasta 1990 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vidiniame kieme. Pietvakarinėje kiemo dalyje atliekant Ankstyvosios mūrinės pilies (XIII a. pabaiga – XVI a. pradžia) didžiojo rezidencinio-reprezentacinio pastato (M 3) tyrimus jo griuvėsiuose buvo aptikta ir dar keletas profilinių plytų. Jos naudotos skliautams bei durų ir langų angoms puošti. Dalis jų padengtos plonu balto tinko sluoksneliu, dažytos. Išliko raudona, gelsva, juodai mėlyna spalvomis dažyto tinko gabaliukų. Surastoji kryžiaus formos nerviūrinė plyta buvo padengta juodai mėlyna (?) spalva dažytu tinku. Sprendžiant iš to, galima spėti, kad šio rezidencinio-reprezentacinio pastato ne tik sienos, bet ir skliautai galėjo būti puošti siužetine tapyba.
