Segės, puoštos susijungusių rankų motyvu

 

 

 

Per 1988 m. Žemutinės pilies rūmų teritorijoje vykdytus archeologinius tyrimus rasta žiedinė sidabrinė segė, puošta susikibusių rankų ir gėlių motyvu. Segė apskrita, su liežuvėliu, ornamentuota išlietomis keturiomis gėlytėmis ir trimis susikabinusių rankų poromis. Segės žiedas ir liežuvėlis, skirtas užsegti, pagaminti iš dviejų skirtingos prabos sidabro lydinių. Segės skersmuo – 2,8 cm, storis – 0,2–0,3 cm.

2003 m. šioje teritorijoje atliekant archeologinius tyrimus aptikta savo dekoru panaši švino alavo lydinio segė. Ji apskrita, ornamentuota, puošta keturiomis gėlytėmis ir dviem susikibusių rankų poromis. Liežuvėlis neišlikęs. Segės dydis – 2,5 × 2,6 cm, storis – 0,2 cm.

Susijungusių rankų siužetas atsirado dar senovės Romoje, juo puošta ne tik juvelyrika, bet ir monetos, tokios kaip Romos imperatoriaus Antonino Pijaus (145–161 m.) sidabro denaras. Susikibusios rankos, apglėbusios Kaducėjaus lazdą, simbolizavo valdovų tarpusavio ar valdovo ir žmonių taiką bei vienybę.

Nuo XIV a. antrosios pusės šiuo motyvu segės puošiamos ir Šiaurės Europoje. Tokios segės taip pat buvo skirtos sužadėtuvėms, vestuvėms. Rankų susijungimas Viduramžiais reiškė pasižadėjimo santuokai sutvirtinimą, o žiedas buvo tarsi užstatas sandėriui.

Šios segės žiedinės, priklauso fede tipui. Pavadinimas tarp kolekcininkų paplito XIX a., manoma, kad jo ištakos siekia XVII amžių. Vienas ankstyviausių randamų įrašų apie susikibusių rankų dekorą – 1611 m. Džono Florijaus (John Florio) italų ir anglų kalbų žodyne. Fede pagrindinis motyvas – susikibusios rankos. Terminas kilęs iš itališkos sąvokos mani in fede (liet. „rankos, sujungtos pasitikėjimo“).

Europoje rankų simbolis naudojamas daugelį amžių, suteikiant jam įvairių prasmių. Susijungusių rankų simbolika skirta ne tik žiedams – jais puoštos segės, apyrankės, net antkapiai, Renesanso laikotarpiu – medaliai (Prancūzija), Baroko laikotarpiu – draugystės albumai (Album amicorum), sveikinimo atvirukai. Tokiu dekoru stengtasi pabrėžti draugystės, bendrystės tvirtumą, neretai įpinama papildomų puošybos elementų: balandžių, gėlių, širdelių ir pan. Šiuo motyvu daugiausia puošti žiedai, kurie naudoti sužadėtuvių ritualui, keletas jų rasta ir Vilniaus mieste. Iškirtinis radinys – 2013–2014 m. Liejyklos g. rastas auksinis žiedas, puoštas sunertų plaštakų motyvu, dengtas baltu emaliu, datuojamas XVI–XVII amžiumi. 

Segių, dekoruotų susikibusių rankų siužetu, pasitaiko nedažnai, tad galima teigti, kad Valdovų rūmų teritorijoje aptiktos Fede tipo segės – vienos iš nedaugelio rastų Viduramžių laikotarpio pavyzdžių. Jas galima apžiūrėti Valdovų rūmų ekspozicijoje.