Publikuota 20211122
Aktualu iki 2021-11-28
XIV a. pab. – XV a. pr.
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. Md 347.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 146/708 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Medienos rūšies tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. LIG-07-104 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“).
Viduramžiais mediniai kaušai buvo vieni iš svarbiausių indų, kuriuos naudojo stalui serviruoti, nešiojosi prikabintus prie diržo ar laikė dirbtuvėje, kur jie tarnavo kaip priemonė verčiantis tam tikru amatu. Iš visų Valdovų rūmų aplinkoje aptiktų kaušų labiausiai išsiskiria uosinis medinis kaušelis plokščiu dugnu ir tiesia rankenėle su skyle. Šis kaušelis ypatingas ne tik dėl savo išlikimo laipsnio, bet ir dėl estetinių bruožų bei paskirties.
Per archeologinius tyrimus rastas kaušelis yra visiškai išlikęs ir beveik nepakitusių matmenų. Be to, palyginti su kitais kaušais, jis yra miniatiūrinio dydžio (tik 4,3 cm aukščio, su 7 x 6,3 cm dydžio anga), turintis 3,3 cm ilgio rankenėlę, meistriškai išplonintomis sienelėmis (jų storis neviršija 0,5 cm).
Atsižvelgiant į eksponato estetinius bruožus, galima būtų manyti, kad šis dirbinys galėjo būti naudojamas kaip kaušelis prieskoniams, aliejams, padažams semti, jiems ant stalo patiekti. Tačiau suabejoti šia versija verčia faktas, kad net ir išgulėjęs žemėje kelis šimtus metų šis indas išlaikė į medį įsigėrusio deguto kvapą. Žinoma, deguto samtelio paskirtis galėjo būti tik antrinė, o pagrindinė, tarkim, semti prabangius prieskonius.
Daugelis šiandien apie degutą žino tik patarlę, kad šaukštas šios medžiagos statinę medaus gali sugadinti, tačiau ir Viduramžiais, ir dar visai neseniai be jo sunkiai buvo galima išsiversti. Degutas Europoje jau nuo mezolito laikų buvau plačiai naudojamas kaip tvirtinanti, klijuojanti, sandarinanti medžiaga. Degutas naudotas įveriant strėlių antgalius ar kitus įrankius, juo impregnuodavo luotus, tepdavo vežimų ašis, ratus, įtrindavo odą ir virves. Ši medžiaga naudota ir medicinoje – ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms kaip prevencija nuo parazitų bei kaip vaistas nuo tam tikrų odos ligų.
Atkurtą deguto varymo procesą galite pamatyti čia:
Medžiagą parengė Irena Kaminskaitė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Kaminskaitė I. „Mediniai stalo indai ir įrankiai Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Istorija. Mokslo darbai, t. 77, Vilnius, 2010, p. 3–26.
Proceedings of the First International Symposium on Wood Tar and Pitch, sudarė W. Brzeziński, W. Piotrowski, Warsaw, 1997.