Griovos tvirtinimo konstrukcija

 

 

XIII a. pabaigoje vakarinėje Pilies kalno papėdėje prasidėjusi Ankstyvosios mūrinės pilies statyba tęsėsi kelis dešimtmečius. Iki šiol pavyko išskirti bent penkis šios pilies statybos ir didesnių rekonstrukcijų etapus. Plečiant pilį, gynybinių sienų ir bokštų ginamas plotas vis didėjo. Tačiau pilies gynybai buvo statomi ne tik mūriniai, bet ir įrengiami įvairūs mediniai statiniai. XIII a. pabaigoje – XIV a. pirmame ketvirtyje rūpintasi kalvos, ant kurios buvo statomi mūriniai statiniai, šlaitų sutvirtinimu. Atsirado įvairios medinės, dažnai net kelių lygių šlaitų tvirtinimo konstrukcijos. Vėliau priešais gynybines sienas buvo kasami gynybiniai grioviai, kurių kraštai būdavo sutvirtinami rąstais ir lentomis. Tarp šių konstrukcijų išsiskyrė už Ankstyvosios mūrinės pilies šiaurinės sienos surasta medinė konstrukcija.

Nuo Pilies kalno į vakarus besileidžiančios kalvos šiaurinėje pusėje prieš statant mūrinius statinius jau buvo susiformavusi natūrali griova. Ilgą laiką ji saugojo Ankstyvosios mūrinės pilies šiaurinės sienos prieigas. XIV a. viduryje, formuojant gynybinį griovį į šiaurę nuo pilies, buvo nuspręsta minėtą griovą sutvirtinti įtraukiant ją į bendrą gynybinį kompleksą.

Prie Pilies kalno esančiai griovai sutvirtinti buvo panaudoti labai masyvūs ir ilgi, stačiakampio formos, tarpusavyje sujungti pušiniai tašai. Tašų dydis svyravo nuo 14 x 32, 17 x 30 iki 21 x 35, 17 x 37 centimetrų. Surasti nuo 2 iki 4,2 m ilgio apatiniai tašų galai. Atsižvelgiant į XIV a. vidurio žemės paviršių, galima spėti, kad arčiausiai Pilies kalno buvusių, griovos pietinį šlaitą tvirtinusių tašų ilgis galėjo siekti maždaug nuo 5 iki 6 metrų. Kuo toliau į vakarus nuo Pilies kalno, tuo griovos tvirtinimui naudotų tašų ilgis mažėjo. Apatinėje šių tašų dalyje, 20–40 cm nuo galo, iš šono buvo išskaptuotos iki 24 cm aukščio ir iki 10 cm pločio skylės. Per jas buvo perkištos skeltinės lentos, sujungiančios šlaitą tvirtinusius tašus. Tyrinėjant surastos dvi maždaug 1,5 m ilgio, 10 cm pločio ir 4,2 cm storio lentos. Kiekviena iš jų į atskirus segmentus sujungė po 4–5 medinius tašus. Viršutinė griovos tvirtinimų dalis buvo labiau veikiama eroduojančių šlaitų, todėl tikėtina, kad nuožulnūs mediniai tašai ir viršutinėje dalyje buvo sujungti panašiai kaip ir apatinėje dalyje.

Atlikus dendrochronologinius griovos tvirtinimo konstrukcijos tyrimus, nustatyta, kad šio įrenginio statybai naudotos pušys buvo nukirstos 1351–1352 m. rudenį ar žiemą. Todėl tikėtina, kad konstrukcija buvo suręsta 1352 metais. Ji išstovėjo apie ketvirtį amžiaus. Virš konstrukcijos buvusiam mediniam pastatui statyti medžiai nukirsti 1377 m. rudenį.

Apibendrinant tyrimų medžiagą, šią konstrukciją galima sieti su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo (1345–1377) valdymo laikotarpiu. Įsitvirtinęs Vilniuje kaip valdovas ir 1350 m. sudaręs antrąją santuoką su Tverės kunigaikštyte Julijona, jis XIV a. šeštajame dešimtmetyje stiprino gynybinius pagrindinės savo rezidencijos įtvirtinimus. Vienas tokių šio laikotarpio gynybinių įtvirtinimų ir buvo šalia Ankstyvosios mūrinės pilies šiaurinės sienos iškastas bei įtvirtintas gynybinis griovys. Rytinė įtvirtinimo dalis, natūralią griovą sutvirtinanti konstrukcija, išliko iki pat Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties, 1377 metų. Pokyčiai šioje vietoje įvyko jau prasidėjus Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos (1377–1381, 1382/1386–1434) valdymo laikotarpiui.