Švč. Mergelės Marijos skulptūra

Švč. Mergelės Marijos skulptūra
Aktualu iki 2021-12-26
Niklauso Vekmano (Niklaus Weckmann, minimas 1481–1526) dirbtuvės
Vokietija, XVI a. pr.
Liepos mediena, drožyba, polichromija, auksavimas, aukštis 89 cm
Inv. Nr. VR-274
 
Eksponatą 2008 m. Julijaus Bėhlerio (Julius Böhler) antikvariate (Vokietija) būsimam Valdovų rūmų muziejui įsigijo Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. 2009 m. gegužės 27 d. skulptūra perduota Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams.
 
Nuo ankstyvųjų Viduramžių paplitęs Švč. Mergelės Marijos vaizdavimas dailėje buvo labai populiarus Gotikos, Renesanso ir Baroko epochose. Švč. Mergelės Marijos kultas itin sustiprėjo ir pradėjo plisti XII–XIII a., per kryžiaus karus. Beveik visos tuo metu statytos katedros skirtos Švč. Dievo Motinos garbei. Palaipsniui Vakarų Europos dailėje susiformavo įvairūs Marijos vaizdavimo tipai (pavyzdžiui, Marija, sėdinti soste; Marija, maitinanti Kūdikį; Marija su Kūdikiu ir knyga; Marija rožių soste; Dievo Motina su šventaisiais ir donatoriais ir pan.).
Valdovų rūmų muziejaus skulptūra yra vienas iš gražių Švč. Mergelės Marijos vaizdavimo pavyzdžių. Labai dažnai, taip pat ir šiame kūrinyje po Marijos kojomis vaizduojamas mėnulio pjautuvas, nuo seniausių laikų tai skaistumo ženklas. Marijos galvą puošia karūna, simbolizuojanti dangiškąją karalystę. Aukso ir melsvos spalvų drabužius sudaro daugybė iškilių klosčių, o tai itin būdinga gotikinėms skulptūroms. Krikščionybėje auksas tradiciškai simbolizuoja meilę.
Manoma, kad Švč. Mergelės Marijos skulptūra sukurta Vokietijoje dirbusio skulptoriaus Niklauso Vekmano (Niklaus Weckmann, minimas 1481–1526) dirbtuvėse. Apie meistrą nėra išlikę daug žinių, tačiau jis minimas tarp Ulmo miestiečių. Šiame mieste N. Vekmanas apie 1500 m. įsteigė dirbtuves, jose kurtos medinės religinės tematikos skulptūros. Tuo metu tai buvo vienos didžiausių tokio pobūdžio dirbtuvių Ulmo mieste. Šiuo metu yra išlikę apie 600 kūrinių, kurie siejami su N. Vekmano dirbtuvėmis. Meistro sūnūs Klausas Vekmanas (Claus Weckmann) ir Jeronimas Vekmanas (Hieronymus Weckmann) taip pat buvo susiję su menu ir dirbo dailininkais.
N. Vekmanui ir jo dirbtuvėms priskiriamų skulptūrų yra įvairiuose pasaulio muziejuose. Viena įspūdingiausių jam priskiriamų skulptūrų, vaizduojančių soste sėdinčią Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu, yra Vienos meno istorijos muziejuje.
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Das Kunsthistorische Museum in Wien. Museumsführer, hrsg. von I. Kubadinow, München, Berlin, London, New York, 2007, S. 96.
Julijaus Bėhlerio (Julius Böhler) ekspertinė išvada (saugoma Valdovų rūmų muziejuje).
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sud. D. Ramonienė, Vilnius, 1997, p. 183–191.
Roberts D. „Nikolaus Weckmann und die Renaissance in Augsburg. Das Ehinger Altarretabel im Dominikanermuseum Rottweil“, in: Zeitschrift für Württembergische Landesgeschichte, 2015 (74), S. 43–53.
 „Holy Family, ca. 1500, Niclaus Weckmann“, in: metmuseum.org, https://www.metmuseum.org/art/collection/search/468257 [žiūrėta 2021-10-15].
„Thronende Madonna mit dem Kinde auf der Mondsichel; Fragment eines spätgotischen Flügelaltares“, in: khm.at, https://www.khm.at/objektdb/detail/86229/ [žiūrėta 2021-10-15].
„WECKMANN, Niklaus (active 1481–1528 in Ulm)“, in: wga.hu, https://www.wga.hu/bio_m/w/weckmann/biograph.html [žiūrėta 2021-10-15].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2021-12-20 Atnaujinta: 2021-12-17 07:43
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika