Koklis su stilizuotu gėlės žiedo motyvu

Aktualu iki 2022-01-02
XVI a. II ketv. – XVI a. vid.
Matmenys: 16,5 x 15,5 cm
Molis
Gendrėnas G., Ožalas E. Vilniaus Karaliaus Mindaugo tilto prieigos. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai 2002 m. Kairysis Neries krantas. T. Vrublevskio g. rekonstrukcija, radinio inv. Nr. KR V 7.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 672/18746 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
Per 2002 m. archeologinius tyrimus T. Vrublevskio gatvėje aptiktas vienas gausesnių Vilniuje XVI a. renesansinių koklių kompleksas. Duobėje rasta suverstų ne tik šio laikotarpio koklių, bet ir indų šukių, čerpių, grindų plytelių fragmentų bei plytgalių.
Tarp XVI a. vidurio renesansinių koklių aptiktas ir neglazūruoto plokštinio kvadratinio koklio fragmentas, puoštas rozete. Surinkta šio koklio dalis – diduma centrinės dalies ir vienas kampas. Koklio centrinė dalis nežymiai įgaubta, pats vidurėlis išgaubtas, puoštas smulkiais taškeliais ir įrėmintas virvelės pavidalo apskritimu. Aplink jį sukomponuoti šeši žiedlapiai, tarsi besisukantys pagal laikrodžio rodyklę. Kiekvienas žiedlapis sudarytas iš vidinės ir išorinės dalių bei įvijėlės. Įgaubtą ir plokščią koklio dalis skiria iškilus virvelės pavidalo apskritimas. Keturių taurėlapių viršūnės nukreiptos į rėmelio kampus. Kiekvienas taurėlapis yra tarsi profiliuotas lapelis, kurio viduje – šakelės, sudarytos iš iškilių, dažniausiai susijungiančių taškelių. Koklio centre matoma rozetė yra dvigubame, į koklio kraštus aukštėjančiame rėmelyje. Išorinis rėmelis lygiu paviršiumi.
Panašūs kokliai žinomi iš publikuotos archeologinių tyrimų Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje medžiagos. Archeologo Gintauto Rackevičiaus knygoje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas“ šie kokliai, rasti atliekant vėlyvosios Gotikos rūmų pietinio korpuso tyrimus, išskirti kaip I/20 kvadratinių koklių tipas. Dauguma jų dengti polichromine glazūra, yra apie 19,5 x 19 cm dydžio. Pristatomas koklis nuo I/20 tipo koklių skiriasi kiek smulkesniais taškeliais žiedo centre ir visiškai kitokios formos, paprastesniais ir mažiau stilizuotais taurėlapiais koklio kampuose. Analogiškos puošybos koklio fragmentas rastas 1997 m. Vilniaus senamiestyje, atliekant Pilies g. 10 namo tyrimus. Šiuo ornamentu buvo puošta aptikto kampinio koklio sveikoji neglazūruota plokštė. Kita, pusinė, plokštė dengta daugiaspalve glazūra ir puošta berniuko, jojančio žaisliniu arkliuku, figūra. Šis koklis publikuotas anksčiau aptartame leidinyje, bet į atskirą potipį jis nėra išskirtas. Anot G. Rackevičiaus, šį koklį su tam tikromis išlygomis būtų galima priskirti prie II/6 kampinių koklių tipo.
Atsižvelgiant į puošybą, T. Vrublevskio g. rastą koklį būtų galima priskirti prie I/20 kvadratinių koklių tipo ir laikyti jį antruoju potipiu. Greičiausiai abu koklių potipiai buvo panašūs ne tik puošyba, bet ir matmenimis. Todėl galima manyti, kad T. Vrublevskio g. aptikto koklio dydis buvęs apie 19 x 19 cm.
 
Medžiagą parengė Sandra Vaitkevičiūtė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė
 
Naudoti šaltiniai ir literatūra
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1990 m. tyrimų ataskaita, Vilnius, 1991.
Rackevičius G. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje. XVI a. koklinių krosnių rekonstrukcija. XVI a. koklių katalogas, Vilnius, 2012, p. 74–75, 179, 254–256.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stepono Batoro portretas

20250210

Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos ir Lietuvos valdovas Steponas Batoras (1575/1576–1586) – jauniausias Transilvanijos vaivados Stepono VI (1477–1534) ir Onos Kotrynos Telegdi (1492–1547) sūnus. Po Izabelės Jogailaitės sūnaus Jono Žygimanto mirties buvo išrinktas Transilvanijos kunigaikščiu (1571–1576). 1574 m. valdovui Henrikui Valua (1573–1575) atsisakius Abiejų Tautų Respublikos sosto ir 1575 m. Lenkijos didikams išrinkus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) seserį Oną Jogailaitę (1523–1596), Steponas Batoras išrinktas Lenkijos karaliumi su sąlyga, kad taps jos sutuoktiniu.

 

Plačiau

Publikuota: 2021-12-27 Atnaujinta: 2021-12-22 11:54
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika