Minjė kulka

Minjė kulka
Aktualu iki 2022-01-09
XIX a. II p.
Švinas, geležis
Matmenys: aukštis 2,6 cm, skersmuo 1,6 cm, svoris 35 g
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Pietinio, rytinio ir vakarinio korpusų prieigų 2002 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 169.
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 428/13967 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
Ši kulka buvo rasta 2002 m. atliekant archeologinius tyrimus į rytus nuo Katedros Šv. Kazimiero koplyčios – plote, per kurį XIX a. ėjo kelias palei tvirtovę, pradėtą statyti 1831 m. baiminantis Lietuvos ir Lenkijos sukilėlių antpuolio, buvusių Valdovų rūmų teritorijoje, ir egzistavusią iki XIX a. antros pusės.
Minjė kulka (angl. Minié ball) – iššaunant išsiplečiančios kulkos, naudotos pro laibgalį užtaisomams graižtviniams šautuvams, tipas. Išpopuliarėjo per Krymo ir JAV pilietinį karą. 1849 m. pasiūlyta kulką pavadinti Klodo Etjeno Minjė (Claude-Étienne Minié), kulkos ir Minjė šautuvo išradėjo, vardu.
Kulka yra kūgiškai cilindrinė, minkšto švino, šiek tiek mažesnio skersmens nei ginklo vamzdis, su kūgiška įduba dugnelyje. Ties pamatu turėjo keturis (kalbama apie pradinį Minjė variantą) griovelius, užpildytus tirštu tepalu. Kūgiškos įdubos platesniojoje dalyje yra geležinis dubenėlis dugnu į priekį, nesiekiantis įdubos dugno. Šūvio metu energingai besiplečiančios parako dujos stumia dubenėlį pirmyn į kūgišką įdubą ir išplečia kulkos pamatinę dalį, dėl to ši savaime įsirėžia į graižtvas. Tai užtikrina obtiuraciją ir kulkos stabilizaciją (įsukant kulką), padidėja kulkos greitis ir taiklumas.
Pirmą kartą Minjė kulkos kovai buvo panaudotos per Krymo karą (1853–1856). Rusijos kariuomenė, ginkluota muškietomis (pro laibgalį užtaisomais lygiavamzdžiais šautuvais), galėjo efektyviai šaudyti iš 200 žingsnių nuotolio, o britų ir prancūzų kariuomenė, naudojusi Minjė kulkas, galėjo tą daryti iš keturis kartus didesnio atstumo. Manoma, kad tai viena priežasčių, dėl ko Rusija pralaimėjo Krymo karą. Atsiradusios Rusijoje Minjė kulkos su dubenėliais buvo naudojamos 7 linijų kalibro graižtviniams šautuvams. Vėliau šios kulkos buvo supaprastintos, jas ėmė gaminti be sudėtingų dubenėlių.
Atsiradus Minjė kulkoms iš esmės pasikeitė šaunamojo ginklo galimybės, priešininkai dėl jų patyrė didelių nuostolių. Pirmiausia, jos palikdavo baisias žaizdas – pataikiusi į audinius, kulka sutrupindavo kaulus, taigi dažnai viskas baigdavosi galūnių amputacija.
 
Medžiagą parengė Andrius Salys
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
„Claude-Étienne Minié“, in: Britannica, https://www.britannica.com/biography/Claude-Etienne-Minie [žiūrėta 2021-12-02].
„Minié ball“, in: Wikiwand, https://www.wikiwand.com/en/Mini%C3%A9_ball [žiūrėta 2021-12-02].
„Rifle musket and Minié Ball“, in: svartkrutt.net, https://svartkrutt.net/articles/vis.php?id=5 [žiūrėta 2021-12-02].
„Devynioliktojo amžiaus masinio naikinimo ginklas“, in: livejournal, https://rytis-m.livejournal.com/27610.html [žiūrėta 2021-12-02].
„Wounds of the American Civil War“, in: imgur, https://imgur.com/gallery/Jc2pq [žiūrėta 2021-12-02].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2022-01-03 Atnaujinta: 2022-01-10 11:18
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika