Kotrynos Habsburgaitės portretas

Kotrynos Habsburgaitės portretas
Aktualu iki 2022-02-06
Johanas Kristofas Sysangas (Johann Christoph Sysang, 1703–1757) (?)
1721
Popierius, vario raižinys; 33,6 x 20,1 cm
Inv. Nr. VR-1059
2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł)
 
Grafikos darbe pavaizduota Kotryna Habsburgaitė (1533–1572) – Čekijos, Vengrijos, Romos karaliaus, Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando I Habsburgo (1558–1564) ir Onos Jogailaitės (1503–1547), Vladislovo Jogailaičio dukters, vaikas. Kaip ir sesuo Elžbieta Habsburgaitė (1526–1545), Kotryna buvo auklėjama griežtai religingai. Pirmoji Kotrynos santuoka buvo sudaryta politiniais tikslais – 1549 m. ji ištekėjo už Mantujos kunigaikščio Pranciškaus III Gonzagos (Francesco III Gonzaga). Ši sąjunga galėjo sustiprinti Habsburgų įtaką Italijoje, tačiau, praėjus vos keturiems mėnesiams po vestuvių, Kotrynos vyras nuskendo. Ji grįžo pas tėvą, ir šis ėmė planuoti antrą dukters santuoką. Netrukus našliu tapo Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1544/1548–1572), todėl Ferdinandui I atsirado proga dar vieną savo dukterį ištekinti už Lietuvos ir Lenkijos valdovo. Mikalojaus Radvilos Juodojo pastangomis Žygimantas Augustas 1553 m. vedė Kotryną Habsburgaitę, tačiau, kaip ir su jos seserimi Elžbieta, taip ir su ja laimės nerado. Valdovo pastangos susilaukti palikuonių taip pat buvo bergždžios. 1565 m. Žygimantas Augustas siuntė laišką popiežiui ir prašė nutraukti santuoką su Kotryna, tačiau sutikimo, žinoma, negavo. 1566 m. Kotryna išvyko iš Lenkijos ir Lietuvos į Austriją pas šeimą aptarti tolesnių planų. Į Lenkiją ir Lietuvą pas vyrą taip ir nebegrįžo. 1567 m. apsigyveno Lince, ten ir mirė.
Kotryna Habsburgaitė pavaizduota iki juosmens, pasisukusi į kairę pusę, su ornamentais dekoruota suknele, ant jos vilki kailiu pamuštą apsiaustą. Kairė ranka sulenkta per alkūnę, bevardį pirštą ir smilių puošia žiedai. Ant didikės galvos matyti beretė, plaukai apgobti perlais dekoruotu tinkleliu. Kaklą puošia vėrinys su karuliu, o krūtinę – smulkesnės grandinėlės. Atvaizdas įkomponuotas į ovalą, įrėmintą į stačiakampius rėmelius, apgaubtus šermuonėlių kailiu pamušta draperija. Po atvaizdu matyti įrašas – „Catharina von Osterreich / Konigin in Polen“. Žemiau, prie rėmelių, pavaizduota pagalvėlė su karališkosiomis insignijomis: karūna, valdžios obuoliu ir skeptru. Portretas sukurtas pagal Franso Heiso (Frans Huys, 1522–1562) graviūrą, išleistą 1542–1562 m. Hieronimo Koko (Hieronymus Cock, 1518–1570) spaustuvėje, pakeistos tik detalės, rankų padėtis ir kostiumo dekoras.
Portretas yra iš Habsburgų diplomato Franco Kristofo fon Kevenhiulerio (Franz Christoph von Khevenhüller, 1588–1650) leidinio „Conterfet-Kupfferstich“ pirmo tomo (1721). Dviem atskirais tomais išleistame leidinyje buvo publikuoti Europos monarchų, jų žmonų, karvedžių, Habsburgų dvaro pareigūnų, popiežių ir kt. portretai. 1721–1722 m. leidinio „Conterfet-Kupfferstich“ pirmas ir antras tomai išleisti keliais leidimais, vienuose prie portretų nurodyti numeriai, kituose – ne. Analizuojamas paveikslas yra iš nenumeruoto leidimo. Be aptariamo atvaizdo, žinomi dar du Kotrynos Habsburgaitės portretai iš to paties leidinio, jie kituose leidimuose pažymėti numeriu „45“. Vienas įkomponuotas į tokius pat rėmelius kaip aptariamas portretas, o kitas – su kitais rėmeliais.
 
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė-Karlienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra
Duczmal M. Jogailaičiai, iš lenk. k. vert. B. Mikalonienė, V. Jarutis, Vilnius, 2012, p. 311–322.
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sud. / comp. D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 30–31, kat. Nr. II. 2.
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sud. / comp. D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 90–94, kat. III. 6.
Jakubowski T. Grafika. Portrety. Katalog zbiorów, Warszawa, 2017, s. 239, kat. nr 215.
Katalog portretów osobistości polskich i obcych w Polsce działających, t. 2, oprac. H. Widacka, A. Żendara, Warszawa, 1992, s. 212, kat. nr 2059.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Raereno akmens masės ąsotis

Raereno akmens masės ąsotis

20260720

Buitinės keramikos kolekcija sudaro vieną didžiausių Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinių dalių. Joje saugomi įvairių laikotarpių vietinių meistrų dirbiniai ir importuoti indai. Šiame tekste pristatomas vienas retesnių importinės keramikos pavyzdžių – Raereno akmens masės ąsotis.
Akmens masė – tai aukštoje temperatūroje sukepęs molio ir kitų uolienų mišinys. Ji gali būti balta, pilka, gelsva ar ruda. Tokia keramika yra kieta, neporinga, nepralaidi skysčiams ir neperšviečiama. Šios rūšies indai pradėti gaminti dabartinės Vokietijos Reino regione, vėliau jų gamyba išplito į Žemutinę Saksoniją ir Belgiją, o nuo XVII a. – ir į Angliją. Akmens masės technologija turėjo didelę įtaką vėlyvųjų Viduramžių ir Naujųjų laikų keramikos tradicijoms, keitė ne tik gamybos procesus, bet ir buitinius bei socialinius įpročius.

 

Plačiau

Publikuota: 2022-01-31 Atnaujinta: 2022-01-28 08:16
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika