Auksinė grandinėlė

Publikuota 20220207

Aktualu iki 2022-02-13

XVI a. II ketv. – XVI a. pab. / XVII a. pr.

Auksas
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 m., radinio inv. Nr. 724.

Restauravo Jurgita Kalėjienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Metalo lydinio sudėtį nustatė Ingrida Žūkienė ir Irena Smaliukienė (Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)

Atliekant archeologinius tyrinėjimus XVI a. Valdovų rūmų teritorijos kultūriniuose sluoksniuose, rasta auksinių juvelyrinių dirbinių.Vienas iš jų – auksinė grandinėlė. Ji aptikta rūmų pietinio korpuso priestate – latrinoje (tualete), kuri funkcionavo iki XVI a. pabaigos arba XVII a. pradžios, o vėliau buvo perstatyta į laiptinę. Prie latrinos, tikėtina, buvo privatūs valdovo apartamentai. Latrinoje aptikta ir daugiau auksinių juvelyrinių dirbinių bei prabangių audinių fragmentų, perlų, brangiųjų akmenų karoliukų, kitų radinių.

Ši grandinėlė pagaminta iš 91 proc. aukso lydinio. Jos nareliai yra dviejų skirtingų ornamentų, pasikartojančių kas antrą narelį (išilginės linijos bei vijimo motyvas), jie sujungti aukso lydinio lydmetaliu. Grandinėlė sutrūkusi į tris dalis. Fragmentų ilgiai – 16 cm, 19,5 cm ir 21 cm. Narelių skersmuo – 0,2 x 0,3 cm.

Grandinėlė – populiarus Renesanso laikų papuošalas Europoje, kurį nešiojo tiek vyrai, tiek moterys, tiek vaikai. Ant jos neretai buvo kabinamas didesnis kabutis ar medalionas. Šie papuošalai dažnai vaizduoti XVI a. Europos, taip pat ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ikonografijoje: Lietuvos didžiųjų kunigaikštienių ir Lenkijos karalienių Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) ir Barboros Radvilaitės (1520/1523–1551) portretų diptike (Vilnius (?), 1543–1551), Luko Kranacho Jaunesniojo (Lucas Cranach der Jüngere, 1515–1586) dirbtuvėse nutapytuose Lietuvos ir Lenkijos valdovų Žygimanto Senojo (1506–1548) bei Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) šeimų portretuose ir kt.

1931 m. Vilniaus katedroje atrastame pirmosios Žygimanto Augusto žmonos Elžbietos Habsburgaitės palaidojime, be insignijų ir kitų papuošalų, buvo ir auksinė grandinėlė su medalionu (su Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto portretais), kurio autorius – auksakalys Motiejus Šilingas (Maciej Schilling). Barbora Radvilaitė taip pat buvo palaidota su auksine grandinėle.

Auksinės grandinėlės su brangakmeniais minimos Kotrynos Jogailaitės (1526–1583) – jauniausiosios Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukters, Švedijos karalienės – kraičio aprašyme. Išlikęs jos kaklo papuošalas su pirmąja vardo raide – įspūdingas Niurnbergo auksakalio Mikalojaus Nonarto (Nicolaus Nonarth) meistrystės pavyzdys: grandinėlę puošia masyvus papuošalas iš brangakmenių ir emalio su inicialine raide C. Dar dvi tokias grandinėles su kabučiais, kuriuose yra pirmosios dukterų Onos ir Sofijos vardų raidės (A, S), Žygimantas Senasis buvo užsakęs pas tą patį auksakalį 1546 metais.

Lietuvos kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforcos (1494–1557) brangenybių inventoriuje, be šimtų žiedų, segių, brangakmenių, minima ir 13 grandinėlių bei jų dalių.

Žygimantas Augustas 1569 m. iš prancūzo auksakalio ir juvelyro Jono Kredės (Joannes Crede) pirko auksines apyrankes ir grandinėles.

Juvelyriniai dirbiniai buvo užsakomi ne tik pas garsius Europos auksakalius, jie gaminti ir Vilniuje. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad Vilniuje auksakaliai gamino žiedus, grandinėles, diržus bei kitus dirbinius, o buvusiose juvelyrų dirbtuvėse Vilniaus senamiestyje ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje archeologinių tyrimų metu aptikta juvelyrinių dirbinių iš tauriųjų metalų bei tiglių su aukso ir sidabro lašeliais.

Lietuvos didžiųjų kunigaikštienių ir Lenkijos karalienių Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545) ir Barboros Radvilaitės (1520/1523–1551) portretų diptikas (Vilnius (?), 1543–1551)

https://www.valdovurumai.lt/rumu-istorija/istorine-raida#gallery-25

Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra

Dolinskas V. „Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė ir jos istorija“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3: MMXII–MMXIII, comp. G. Striška, Vilnae, 2015.

Janonienė R. „Kotrynos Jogailaitės kraičio aprašas – XVI a. dvaro buities dokumentas“, in: Lietuvos pilys, t. 1 (2005), Vilnius, 2006, p. 23–27.

Laucevičius E., Vitkauskienė B. R. Lietuvos auksakalystė XV–XIX amžiuje, Vilnius, 2001.

Letkiewicz E. Klejnoty w Polsce. Czasy ostatnich Jagiellonow i Wazów, Lublin, 2006.

Piwocka M. „O klejnotach Jagiellonów – a raczej o tym, co z nich zostało w rzeczywistośi, w archiwaliach I w ikonografii“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3: MMXII–MMXIII, comp. G Striška, Vilnae, 2015.

Valatkevičienė R. „Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių rūmų papuošalų tyrimai“ , in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 4: MMXIV–MMXVI, comp. G. Striška, Vilnae, 2018, p. 345–346.