Kesonais dekoruotas koklis

Kesonais dekoruoto koklio plokštė
Aktualu iki 2022-01-30
XVI a. pab. – XVII a. pr.
16,6 x 16,6 cm
Degtas molis su monochrominės (žalios) glazūros fragmentais
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Tyrimai į vakarus ir pietus nuo Valdovų rūmų pietinio korpuso pietvakarinio kontraforso 1997 m., Vilnius, 1998, radinio inv. Nr. K 77–78.
 
XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje koklių puošyboje buvo populiarus kesonų ornamentas. Šiuo puošybos elementu dekoruoti plokštiniai, karniziniai ir karniziniai kampiniai kokliai. Žinomi du pagrindiniai koklių dekoravimo kesonais, arba įdubusiais kvadratais, variantai. Pirmas variantas, kai koklio plokštė buvo puošiama vienu kesonu, arba įdubusiu kvadratu. Antras variantas, kai koklio plokštė dekoruota keturiais kesonais, arba įdubusiais kvadratais. Per archeologinius tyrimus rasti kokliai su kesonų ornamentu yra dengti žalia glazūra, neglazūruoti arba iš dalies dengti žalia glazūra. Šio tipo kokliai buvo labai populiarūs XVII a. pirmoje pusėje. Archeologai jų aptiko Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, taip pat mažesniuose miesteliuose.
Per 1997 m. archeologinius tyrimus į pietus nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso vartų patalpos, XVII a. pirmos pusės stambių griuvenų su skiediniu sluoksnyje, rastas beveik sveikas koklis. Jo plokštė puošta keturiais kesonais. Plokštinio kvadratinio koklio plokštė yra su žalios glazūros fragmentais, aprėminta profiliuotu rėmeliu siauromis atkraštėmis.
 
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Vilniaus kokliai XV–XVII amžiuje, sud. K. Katalynas, Vilnius, 2015, p. 280–281, 366.
Nabažaitė R. Interjero karalienė. Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a., Vilnius, 2019, p. 255, 264–265.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2022-01-24 Atnaujinta: 2022-01-20 14:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika