Kesonais dekoruotas koklis

Kesonais dekoruoto koklio plokštė
Aktualu iki 2022-01-30
XVI a. pab. – XVII a. pr.
16,6 x 16,6 cm
Degtas molis su monochrominės (žalios) glazūros fragmentais
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Tyrimai į vakarus ir pietus nuo Valdovų rūmų pietinio korpuso pietvakarinio kontraforso 1997 m., Vilnius, 1998, radinio inv. Nr. K 77–78.
 
XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje koklių puošyboje buvo populiarus kesonų ornamentas. Šiuo puošybos elementu dekoruoti plokštiniai, karniziniai ir karniziniai kampiniai kokliai. Žinomi du pagrindiniai koklių dekoravimo kesonais, arba įdubusiais kvadratais, variantai. Pirmas variantas, kai koklio plokštė buvo puošiama vienu kesonu, arba įdubusiu kvadratu. Antras variantas, kai koklio plokštė dekoruota keturiais kesonais, arba įdubusiais kvadratais. Per archeologinius tyrimus rasti kokliai su kesonų ornamentu yra dengti žalia glazūra, neglazūruoti arba iš dalies dengti žalia glazūra. Šio tipo kokliai buvo labai populiarūs XVII a. pirmoje pusėje. Archeologai jų aptiko Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, taip pat mažesniuose miesteliuose.
Per 1997 m. archeologinius tyrimus į pietus nuo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pietinio korpuso vartų patalpos, XVII a. pirmos pusės stambių griuvenų su skiediniu sluoksnyje, rastas beveik sveikas koklis. Jo plokštė puošta keturiais kesonais. Plokštinio kvadratinio koklio plokštė yra su žalios glazūros fragmentais, aprėminta profiliuotu rėmeliu siauromis atkraštėmis.
 
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Vilniaus kokliai XV–XVII amžiuje, sud. K. Katalynas, Vilnius, 2015, p. 280–281, 366.
Nabažaitė R. Interjero karalienė. Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a., Vilnius, 2019, p. 255, 264–265.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Frankų karaliaus Chlodvigo krikštas“ (serija „Karaliaus Chlodvigo istorija“)

Gobelenas „Frankų karaliaus Chlodvigo krikštas“ (serija „Karaliaus Chlodvigo istorija“)

20251117

Chlodvigas, frankų karaliaus Childeriko I sūnus, gimė apie 466 m. e. metus. Kai 358 m. e. m. šią germanų gentį pavergė romėnai, jai buvo leista apsigyventi dabartinėje Belgijos teritorijoje su sąlyga, kad gins sieną ir siųs kareivius Romos armijai. Romos provincija Galija tęsėsi nuo Reino upės šiaurėje iki Pirėnų kalnų pietuose. Bet 454 m. e. m. mirus romėnų generolui Etijui, Galijoje nebeliko tvirtos valdžios. Be to, 476 m. e. m. žlugo paskutinis Romos imperatorius Romulas Augustulas ir Vakarų Romos imperija subyrėjo. Nenuostabu, kad tėvą soste pakeitęs Chlodvigas ėmė siekti išplėsti savo karalystės sienas. 486 m. e. m. mūšyje prie Suasono jis nugalėjo paskutinį Romos vietininką Galijoje. Ši pergalė leido jam užvaldyti visą teritoriją tarp Somos upės šiaurėje ir Luaros upės centrinėje ir vakarų Galijoje.

 

Plačiau

Publikuota: 2022-01-24 Atnaujinta: 2022-01-20 14:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika