Publikuota 20220328
Aktualu iki 2022-04-03
Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650) (?)
Popierius, vario raižinys; 32,4 x 20,3 cm
Inv. Nr. VR-592
2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)
Vladislovas Vaza (1595–1648) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1632–1648). Lietuvos ir Lenkijos valdovo Žygimanto Vazos (1588–1632) ir jo pirmosios žmonos Onos Habsburgaitės sūnus. Įgijo gerą išsilavinimą, keliavo po Europą. Buvo išrinktas Maskvos caru (1610–1634). 1632 m. titulavosi Švedijos karaliumi. 1634 m. pasirašęs Polianovkos sutartį, baigė karą su Maskva (1632–1634) ir atsisakė pretenzijų į Maskvos sostą. Tais pačiais metais sudarė taiką su Turkija. Kovojo dėl Švedijos karūnos, tačiau 1635 m. atsisakė pretenzijų į sostą. Iš Vazų dinastijos valdovų dažniausiai lankėsi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, populiarumu lenkė savo tėvą, buvo mėgstamas dėl vykdomos vidaus politikos ir tolerancijos religinėms bendruomenėms, gerai išmanė karo meną ir rūpinosi krašto gynyba, mėgo muziką ir teatrą. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje baigė rekonstruoti ankstyvojo baroko stiliumi, čia pastatė pirmąsias Lietuvoje italų operas. Vladislovo Vazos pastangomis baigta įrengti Šv. Kazimiero koplyčia, į ją iškilmingai 1636 m. perkelti šventojo palaikai ir relikvijos.
Buvo vedęs du kartus: 1637 m. – Ceciliją Renatą Habsburgaitę (1611–1644), Šv. Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando II dukterį, savo pusseserę, o po jos mirties, 1645 m., – italų kilmės prancūzų kunigaikštytę Liudviką Mariją Gonzagą iš Nevero (1611–1667). Mirė netikėtai, išvykęs medžioti į Merkinę (1648). Širdis buvo palaidota Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje.
Vladislovo Vazos atvaizdas įkomponuotas į ovalą. Valdovas pavaizduotas iki juosmens, pasisukęs trimis ketvirčiais į dešinę. Vilki ispaniškus apdarus, per dešinį petį permestas apsiaustas, galvą dengia skrybėlė, dekoruota škofija su plunksnomis, ant krūtinės pavaizduotas Aukso Vilnos ordinas (apdovanotas 1615). Įrašas po atvaizdu – VLADISLAVS IV. D.G. REX POLONIÆ M. / DUX LIT. RVSS. PRVS. MAS. SAMO. LIV. NEC / NON SVEC. GOT. VAND. REX.
Portretas yra iš leidinio Theatrum Europaeum..., t. 3 (1 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1639, p. 10, taip pat t. 3 (2 leidimas), 1644, p. 10, ir t. 3 (3 leidimas), 1670, p. 10, tačiau sunku tiksliai nustatyti, iš kurio leidimo. Portretas taip pat pasirodė leidinyje Theatrum Europaeum..., t. 2 (3 leidimas), 1646, p. 582, ir t. 2 (4 leidimas), 1679, p. 582.
Leidinį Theatrum Europaeum... pradėjo leisti Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650), jam mirus darbą tęsė jo pasekėjai. Frankfurte prie Maino leidinys spausdintas nuo 1633 iki 1738 m., iš viso išleistas 21 tomas. Didelio populiarumo sulaukusiame leidinyje buvo nušviečiami svarbiausi Europos politiniai, diplomatiniai įvykiai, kariniai konfliktai, įdomybės ir kt. Tekstus papildė iliustracijos: miestų planai, kraštovaizdžiai, mūšio scenos, to meto monarchų, didikų, karvedžių portretai bei keistenybės. Daugiau nei šimtą portretų parengė ir leidinio sumanytojas M. Merianas vyresnysis.
Trečiasis leidinio tomas, kuriame buvo publikuotas portretas, apima laikotarpį nuo 1633 iki 1638 m., tekstą parengė Heinrichas Orėjus (Heinrich Oraeus, 1584–1646). Portretą greičiausiai nutapė M. Merianas vyresnysis pagal Pauliaus Pontijaus (Paulus Pontius, 1603–1658) parengtą vario raižinį, kuris buvo sukurtas remiantis Peterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens, 1577–1640) tapybos darbu. Iki šiandien išlikusi tik paveikslo replika, ji priskiriama P. P. Rubenso dirbtuvei, kuri priklauso Krokuvos Vavelio karališkajai piliai – Valstybiniams meno rinkiniams (Niujorko Metropoliteno muziejaus dovana 2020 m.). Originalas greičiausiai buvo nutapytas per tuo metu karalaičio Vladislovo Vazos kelionę po Europą, į kurią jis išvyko 1624 m. gegužę.
Vladislovo Vazos portretas, Piterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens, 1577–1640) aplinkos dailininkas, 1624, Krokuvos Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai (Niujorko Metropoliteno muziejaus dovana, 2020)
Vladislovo Vazos portretas, Paulius Pontijus (Paulus Pontius, 1603–1658) pagal Piterį Paulių Rubensą (Peter Paul Rubens, 1577–1640), 1624, Rijksmuseum
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė-Karlienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Naudota literatūra
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sud. / comp. D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 102–103, kat. III.12.
Jakubowski T. Grafika. Portrety. Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum i Fundacja Zbiorów im. Ciechanowieckich. Katalog zbiorów, Warszawa, 2017, p. 558, kat. 517.
Katalog portretów osobistości polskich i obcych w Polsce działających, t. 5, red. H. Widacka, Warszawa, 1995, p. 136, kat. 5957.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the Rulers and Magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв, sud. / comp. / упоряд. V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 113–117.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, sud. D. Avižinis, V. Dolinskas, G. Striška, Ė. Striškienė, Vilnius, 2015, p. 56–59.
Ochmann-Staniszewska S. Dynastia Wazów w Polsce, Warszawa, 2006, p. 131–138.
Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, sud. D. Avižinis, V. Dolinskas, G. Striška, Ė. Striškienė, Vilnius, 2015, p. 56–59.
Tyla A. „Vladislovas Vaza“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. XXV, Vilnius, 2014, p. 341.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.
Williams G. S. Ways of Knowing in Early Modern Germany. Johannes Praetorius as a Witness to His Time, Aldershot, Burlington, 2006, p. 125–127.
Winiewicz-Wolska J. Malarstwo niderlandzkie i flamandzkie w zbiorach Zamku Królewskiego na Wawelu. Katalog zbiorów, Kraków, 2021, p. 187–191, kat. 46.
