Aktualu iki 2022-04-10
XVI a. vid.
Medis, drožyba
Matmenys: 290 x 32 x 30 cm
Kuncevičius A. Vilniaus Žemutinė pilis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2014–2015 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 2074.
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 449/16085 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
XVI a. pradžioje Pilies kalno vakarinėje papėdėje stovėjusios Ankstyvosios mūrinės pilies vietoje prasidėjo pagrindinės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos statybos. Pirmas iššūkis, su kuriuo susidūrė statytojai, XVI a. pradžioje pradėję statyti vėlyvosios Gotikos rūmus, – nestabilus gruntas aplink kalvą, ant kurios XIII a. pabaigoje – XV a. stovėjo Ankstyvoji mūrinė pilis. Su tuo jau buvo susidūrę ir XIV a. pirmame ketvirtyje pilį plėtę Ankstyvosios mūrinės pilies statytojai. Jie problemiškiausiose vietose, po mūro sienomis, iš ąžuolo ir pušies medienos rentė medines konstrukcijas – rostverkus. Tuo pačiu keliu nueita ir vėlyvosios Gotikos rūmų statybos metu. Tačiau po sienomis aptikto rostverko konstrukcija ir jai naudota mediena pasikeitė. Daugiausia rostverkui naudota juodalksnio mediena. Tik kai kur virš vertikalių juodalksnio polių buvo rastos rostverko viršutinės dalies horizontalios pušinės sijos. Po renesansine rūmų rytinio korpuso dalimi, statyta XVI a. penktajame dešimtmetyje, taip pat aptiktas medinis rostverkas. Tai polinio tipo rostverkas, jį sudarė tankiai sukalti juodalksnio poliai.
 
Per 2014–2015 m. archeologinius tyrimus po renesansine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytinio korpuso dalimi rasta 20 polių, jie buvo iškelti ir konservuojami. Remiantis dendrochronologinių tyrimų duomenimis, poliai daryti iš 1542–1543 m. kirstų juodalksnių. Šiuos polius, atsižvelgiant į jų dydį, galima išskirti į dvi grupes: didelius polius ir polius-kaiščius. Aptiktų didelių polių ilgis 2,5–3 metrai, dydis storajame gale: apie 20 x 20 – 40 x 40 centimetrų. Pristatomas vienas iš masyviausių polių, jo ilgis 2,90 m, dydis storajame gale: 32 x 30 centimetrų. Iškeltas polis 2015–2019 m. buvo konservuojamas cukrumi, o 2020 m. papildė pagrindinę Valdovų rūmų muziejaus ekspoziciją.
 
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografai Vytautas Abramauskas, Mindaugas Kaminskas, Deimantė Baubaitė
 
Naudota literatūra
Kuncevičius A., Blaževičius P., Ožalas E. „Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato U ir W rūsių tyrimai 2014–2015 m.“, in: Archeologiniai tyrimai Lietuvoje 2014 metais, Vilnius, 2015, p. 201–207.
Pukienė R., Ožalas E. „Medinės konstrukcijos po Valdovų rūmų pamatais“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 1: MMIX–MMX, comp. G. Striška, Vilnae, MMXI, p. 146–160.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Varpelis

20240617

Nedidelis iš vario lydinio nulietas varpelis yra dekoruotas įvairiomis figūromis ir augaliniais ornamentais. Jo apačioje matomas įrašas lotynų kalba NOMEN DOMINI BENEDICTUM SIT (liet. „Tebūnie palaimintas Viešpaties vardas“). Viršuje esanti rankenėlė puošta stovinčių berniukų atvaizdais.

Plačiau

Publikuota: 2022-04-04 Atnaujinta: 2022-04-04 07:32
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika