Publikuota 20220411
Aktualu iki 2022-04-17
Nežinomas dailininkas
Popierius, vario raižinys; 31,7 x 20,4 cm
Inv. Nr. VR-591
2011 m. įsigyta iš Valentino Ramonio (JAV)
Žygimantas Vaza (1566–1632) – Švedijos karaliaus Jono III Vazos (1569–1592) bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) sesers Kotrynos Jogailaitės (1526–1583) sūnus, Vazų dinastijos pradininkas Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1587 m. išrinktas Lenkijos karaliumi, 1588 m. pripažintas ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Mirus Jonui III, 1592 m. karūnuotas Švedijos karaliumi.
Buvo vedęs du kartus. 1593 m. pirmąja žmona tapo Ona Habsburgaitė, jai mirus, 1602 m. vedė Onos seserį Konstanciją. Valdant Žygimantui Vazai, 1596 m. buvo sudaryta Lietuvos Brastos bažnytinė unija, 1602 m. šventuoju paskelbtas karalaitis Kazimieras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492) sūnus. Žygimantas Vaza siekė įvesti absoliutizmą, bet šių ketinimų turėjo atsisakyti dėl 1606–1607 m. kilusio maišto. Turėdamas pretenzijų į Švedijos sostą, Žygimantas Vaza Abiejų Tautų Respubliką įtraukė į karą su Švedija, trukusį iki pat 1660 m., kai buvo pasirašyta Olyvos taikos sutartis. Kariaudama Abiejų Tautų Respublika 1600–1629 m. prarado didelę dalį Livonijos. Žygimantas Vaza siekė didinti savo įtaką Rusijoje. 1609 m. paskelbė jai karą, 1611 m. atkovojo Smolenską, tačiau 1617–1618 m. žygis į Maskvą buvo nesėkmingas, pasirašytos paliaubos. 1621 m. Chotyno mūšyje su Turkija Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė pasiekė pergalę, valstybių sienos buvo nustatytos palei Dniestro upę.
1610 m. Vilnių nusiaubus gaisrui, Žygimantas Vaza pradėjo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų remontą ir rekonstrukciją šiaurietiškojo manierizmo bei ankstyvojo italų baroko (po 1624) stiliumi, inicijavo Šv. Kazimiero koplyčios prie Vilniaus katedros statybą. Vilniuje lankėsi retokai, savo pagrindinę rezidenciją iš Krokuvos 1596 m. perkėlė į Varšuvą.
Žygimantas Vaza pavaizduotas pasisukęs trimis ketvirčiais į kairę pusę, su plokštiniais šarvais, kaklą juosia nėriniais dekoruota raukinių apykaklė, ant krūtinės pavaizduotas Aukso Vilnos ordinas su grandine (apdovanotas 1600). Atvaizdas įkomponuotas į ovalą, aplink matomas užrašas – SIGISMUNDUS III. D.G. REX POL. M. DUX LIT. RUSS. PRUS. MAS. SAMO. LIV. NEC NON SUEC. GOT. VAND. HÆR. REX. Po portretu yra šešių eilučių posmelis – Dum Me Sarmaticis natum genitricis Polona / Applicuit sceptris ridens Fortuna patenis. / Excido pontificum SIGISMVNDVS iussa secut[us] / Atq. locum Patruo rido cui Fata dederunt. / Discite promissis Regis et discite pactis. / Stare, nec expediat patrias contemnere leges.
Portretas išspausdintas leidinyje Theatrum Europaeum..., t. 2 (2 leidimas), Frankfurtas prie Maino, 1637, p. 70. Atvaizdas taip pat buvo publikuotas kituose to paties leidinio leidimuose: t. 1 (1 leidimas), 1635, p. 625; t. 2 (1 leidimas), 1633, p. 66; t. 2 (3 leidimas), 1646, p. 83; t. 2 (4 leidimas), 1679, p. 83. Theatrum Europaeum... leido Mateusas Merianas vyresnysis (Matthäus Merian der Ältere, 1593–1650) ir jo pasekėjai. Iš viso išleistas 21 tomas (1633–1738). Didelio populiarumo sulaukusiame leidinyje buvo aprašomi svarbiausi Europos politiniai, diplomatiniai įvykiai, kariniai konfliktai, įdomybės ir kt. Tekstus papildė iliustracijos: miestų planai, kraštovaizdžiai, mūšio scenos, to meto monarchų, didikų, karvedžių portretai ir keistenybės. Daugiau nei šimtą portretų parengė ir leidinio sumanytojas M. Merianas vyresnysis.
Analogiškas portretas, kuriame valdovas pavaizduotas pasisukęs į priešingą – dešinę pusę, su tokiu pat tekstu po atvaizdu publikuotas Johano Liudviko Gotfrydo (Johann Ludwig Gottfried, 1584–1633) leidinyje Inventarium Sueciae…, Frankfurtas prie Maino, 1632. Graviūras leidiniui parengė Frydrichas Hulsiusas (Friedrich Hulsius, 1580–1665). Greičiausiai būtent pagal šį kūrinį ir parengtas aptariamas darbas.
Frydrichas Hulsiusas (Friedrich Hulsius, 1580–1665), Žygimanto Vazos portretas, Österreichischen Nationalbibliothek
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė-Karlienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas
Naudota literatūra
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sud. / comp. D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 96–97, kat. Nr. III. 9.
Jakubowski T. Grafika. Portrety. Katalog zbiorów, Zamek Królewski w Warszawie – Muzeum i Fundacja Zbiorów im. Ciechanowieckich, Warszawa, 2017, s. 583, kat. nr 542.
Katalog portretów osobistości polskich i obcych w Polsce działających, t. 5, oprac. H. Widacka, Warszawa, 1995, s. 279–280, kat. nr 6467.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Ekspozicijų vadovas, sud. D. Avižinis, V. Dolinskas, G. Striška, Ė. Striškienė, Vilnius, 2015, p. 52–55.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų portretai iš Ukrainos muziejų / Portraits of the Rulers and Magnates of the Grand Duchy of Lithuania from Museums in Ukraine / Портрети Великих князів і вельмoж Великого Князівства Литовського із українських музеїв, sud. / comp. / упоряд. V. Dolinskas, B. Verbiejūtė, Vilnius, 2012, p. 111.
Ochmann-Staniszewska S. Dynastia Wazów w Polsce, Warszawa, 2006, s. 117–124.
Palace of the Grand Dukes of Lithuania. Exposition guide, comp. D. Avižinis, V. Dolinskas, G. Striška, Ė. Striškienė, Vilnius, 2015, p. 52–55.
Tyla A. „Zigmantas Vaza“, in: Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 25, vyr. redaktorius A. Račis, Vilnius, 2014, p. 599.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006.
Williams G. S., Ways of Knowing in Early Modern Germany – Johannes Praetorius as a Witness to his Time, Burlington, 2006, p. 125–127.