Publikuota 20220523
Aktualu iki 2022-05-29
XIV a. pab.
Vario lydinys
Matmenys: 3,3 x 4,3 x 0,1 cm
Abaravičius G., Remecas E. Vietos LDK kunigaikščio Gedimino paminklui Vilniuje, Katedros aikštėje, archeologinių tyrimų ataskaita, 1996 m., radinio inv. Nr. 653.
Konservavo Mantvidas Mieliauskas, rest. prot. Nr. 954/14493 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Dendrochronologinius tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė, tyrimo Nr. zp98-05 (Vytauto Didžiojo universitetas)
Vilniaus Katedros aikštėje, ten, kur dabar stovi paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (1316–1341), 1996 m. vyko archeologiniai tyrimai. Apie 2,4 m gylyje nuo tuometinio žemės paviršiaus buvo atkastas vienas iš medinio užstatymo horizontų. Atlikus medienos pavyzdžių dendrochronologinius tyrimus, jis datuotas 1383 metais.
Tarp atrastų XIV a. pabaigos kasdienybės Vilniaus Žemutinėje pilyje istorijos fragmentų surasta radinių, kuriuos būtų galima sieti su 1387 m. įvykusios Lietuvos christianizacijos reliktais.
Vienas tokių radinių yra iš vario lydinio išlietas kabutis-kryželis. Jo aukštis 3,3 cm, plotis 4,3 cm, storis 0,1 cm. Kabutis yra graikiško kryžiaus pavidalo (kryžma sukomponuota kryžiaus vertikalės centre).
Iš pažiūros paprastas, gana negrabaus darbo kryželis yra įdomus savo archajiška forma, primenančia baltiškų papuošalų – kryžinių smeigtukų – galvutę. Lietuvoje gausiausia – kryžinių smeigtukų su apskritomis plokštelėmis kryžmos galuose grupė. Dažniausiai tokie smeigtukai datuojami IX–XII a., nors atsirado jie VII a., o ypač išplito VIII amžiuje. Būtent tokių smeigtukų galvučių formą primena ir pristatomas kryželis, tik jis yra mažesnis nei smeigtukų galvutės.
Lietuvoje žinomos aštuonios kryžinių smeigtukų galvutės iš XIV a. pabaigos – XV a. kapinynų. Įdomu tai, kad jų visų adatos yra nulūžusios (nulaužtos?). Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad šiuo laikotarpiu kryžinių smeigtukų galvutės galėjo būti panaudotos ne pagal paskirtį, nes jos rastos įdėtos į kapšelius kartu su kitomis įkapėmis. Gali būti, kad tuo metu tai jau buvo simbolinę prasmę išreiškiantis dirbinys.
Dėl išlaikytos baltiškos formos galima manyti, kad pristatomą kryželį gamino vietiniai meistrai. Dirbinys galėtų būti interpretuojamas kaip atskleidžiantis archajiškiausią krikščioniškų kryželių vaizdinį.
Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė
Naudota literatūra
Pukienė R. „Viduramžiais augusių paprastosios pušies medžių metinio radialiojo prieaugio dinamikos rekonstrukcija“, in: Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo raštai / Scripta horti botanici universitatis Vytauti Magni, t. 10, Kaunas, 2002, p. 71–80.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab. – XV a., t. 1, Vilnius, 2009, p. 245–246.
Tautavičius A. Vidurinis geležies amžius Lietuvoje (V–IX a.), Vilnius, 1996, p. 236–238.
Vėlius G. Kernavės miesto bendruomenė XIII–XIV amžiuje, Vilnius, 2005, p. 66.
Volkaitė-Kulikauskienė R. Lietuva valstybės priešaušriu, Vilnius, 2001, p. 206–207.
