Kaulinės plokštelės karoliukams gaminti

Aktualu iki 2022-06-12
XIV a. pab.
Matmenys: ilgis 6,5 cm, plotis 2,3 cm, aukštis 0,6 cm, skylučių skersmuo 0,7 cm
Abaravičius G., Remecas E. Vietos LDK kunigaikščio Gedimino paminklui Vilniuje, Katedros aikštėje archeologinių tyrimų ataskaita 1996 m., radinio inv. Nr. 2
Matmenys: ilgis 5,9 cm, plotis 2,1 cm, aukštis 0,5 cm, skylučių skersmuo 1,1 cm
Abaravičius G., Remecas E. Vietos LDK kunigaikščio Gedimino paminklui Vilniuje, Katedros aikštėje archeologinių tyrimų ataskaita 1996 m., radinio inv. Nr. 5
Matmenys: ilgis 6,7 cm, plotis 0,7 cm, skylučių skersmuo 1,1 cm
Abaravičius G., Remecas E. Vietos LDK kunigaikščio Gedimino paminklui Vilniuje, Katedros aikštėje archeologinių tyrimų ataskaita 1996 m., radinio inv. Nr. 8
 
Per archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje surasta specifinių kaulo apdirbimo atliekų – kaulo plokštelių su išgręžtomis skylutėmis. Nustatyta, kad šios plokštelės buvo skirtos karoliukams gaminti. Didžioji dalis karoliukų gamybos atliekų (87 plokštelės iš 92) buvo surasta vienoje vietoje – Katedros aikštėje, paminklo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui vietoje. Sluoksnis, kuriame rastos plokštelės, datuojamas XIV a. pabaiga.
Dauguma plokštelių buvo pagaminta iš galvijų pėdų kaulų. Vienoje plokštelėje buvo išgręžiama nuo 2 iki 21 karoliuko. Iš Katedros aikštėje rastų plokštelių buvo išgręžta beveik 600 karoliukų. Skylių skersmuo plokštelėse siekė nuo 0,7 iki 1,4 cm, tad karoliukų skersmuo galėjo būti 0,5–1,2 cm. Karoliukai buvo gaminami gręžiant grąžtu su trimis smaigaliais, kai centrinis ilgesnis už šoninius. Iš pradžių būdavo gręžiama viena plokštelės pusė, o kai centrinis smaigalys pirmasis perverdavo kaulą, plokštelė būdavo apverčiama ir gręžiama iš kitos pusės, kol gaminamas karoliukas (ar saga) pats iškrisdavo. Nuo karoliukų gamybos likusios skylėtos plokštelės yra įprasti radiniai daugelyje Europos vietų, jos paprastai datuojamos XII–XVIII amžiumi. Jų kiekis vienoje vietoje dažnai siekia ne tik šimtus, bet ir tūkstančius fragmentų. Iš eksperimentinių tyrimų matyti, kad kelios dešimtys tokių plokštelių tėra poros valandų darbo atliekos, todėl net ir keletas tūkstančių tokių plokštelių gali rodyti ne nuolatinių dirbtuvių, o keliaujančio amatininko darbo vietą. Tokie amatininkai keliaudavo ir dirbdavo ten, kur jų dirbiniai būdavo paklausūs.
Nedideli kauliniai karoliukai dažniausiai būdavo skirti rožančiams gaminti. Apie rožančius Europoje duomenų turime nuo XI–XII a., o jie išpopuliarėjo XIV–XV amžiuje. Amatininkai kurdavosi prie vienuolijų ar bažnyčių, kur jų gaminami rožančiai būdavo labiausiai perkami.
Tikėtina, kad ši plokštelių radimvietė Vilniaus Katedros aikštėje taip pat nėra atsitiktinė. Lietuvos krikšto proga 1387 m. vasario 17 d. privilegija Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila (1377–1381, 1382/1386–1434) valdomis, buvusiomis pilies teritorijoje, aprūpino Vilniaus katedros bažnyčią. Taigi ir ankstyviausiai datuojama rožančių karoliukų gamybos vieta Vilniuje galėjo būti kaip tik čia.
Karoliukų rožančiams poreikį galima sieti ir su XIV a. pabaigoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atsiradusiu piligrimystės reiškiniu. Tyrinėtojų nuomone, iš pradžių mažoji piligrimystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išpopuliarėjo Vilniaus vyskupijoje. Piligrimams skirtus daiktus gausiai gamino ir platino ne tik prie parapinių bažnyčių ir vienuolijų veikusios dirbtuvės, bet ir pasauliečiai amatininkai.
 
Medžiagą parengė Dovilė Urbonavičiūtė-Jankauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Luik H. „Kaulo ir rago dirbiniai Vilniaus pilių komplekte“, in: Vilniaus pilių fauna nuo kepsnio iki draugo, Vilnius, 2018, p. 204–2015.
MacGregor A. Bone, Antler, Ivory and Horn. The Technology of Skeletal Materials since the Roman period, London, 1985.
Svetikas E. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab. – XV a., t. 1, Vilnius, 2009, p. 453–457.
Vilniaus Žemutinė pilis XIV a.–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. R. Ragauskienė R., Vilnius, 2006, p. 44.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Vyriškų pusbačių pora

20240610

2002 m., atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, buvo surasta gausi XVII a. pirmąja puse datuojamų odinių radinių kolekcija. Ji aptikta prie pietinio Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų korpuso, viename iš čia buvusios drenažo sistemos šulinių.

Plačiau

Publikuota: 2022-06-06 Atnaujinta: 2022-06-06 15:19
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika