Arbaleto strėlės antgalis

Aktualu iki 2022-06-19
XIV a. I p. – XV a. pr.
Geležis
Matmenys: ilgis 5,8 cm, galvutės ilgis 3,9 cm
Steponavičienė D., Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Vidinio kiemo archeologinių tyrimų 2001/2002 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1265.
Tautavičius A. 1996 m. pastato M 3 šiaurės vakarų kampo tyrimai. Rankraštis, Vilnius, 1996.
Konservavo Rima Niunkienė, rest. prot. Nr. 202/4368 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
 
Arbaletas – rankinis puolamasis šaulio ginklas, iš kurio buvo šaudoma strėlėmis arba kulkomis. Pirmą kartą arbaletas, kaip rankinis ginklas, paminėtas IV a. romėnų karo teoretiko Vegecijaus (Flavius Renatus Vegetius) veikale „Rei militaris instituta“. Ankstyvaisiais Viduramžiais šis ginklas Vakarų Europoje dar buvo mažai naudojamas, kitaip nei per pirmuosius Kryžiaus žygius į Palestiną. Remiantis archeologinių tyrimų duomenimis, Lietuvos teritorijoje arbaletas pradėtas naudoti XIII a. pirmoje pusėje, o XIV a. pirmoje pusėje jais ginkluoti kovojo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės šauliai. Įtemptu karo su Vokiečių ordinu etapu – XIV a. antroje pusėje – XV a. pirmoje pusėje – arbaletai buvo gaminami Vilniaus arbaletų dirbtuvėse, o arbaleto strėlių raida atitiko europines tendencijas.
Per Valdovų rūmų vidiniame kieme 1996 m. vykdytus archeologinius tyrimus (vad. A. Tautavičius) buvo rasta nemažai geležinių dirbinių, tarp kurių – ir septyni įtveriamieji arbaleto strėlių antgaliai. Rastieji antgaliai buvo labai sunykę, dalies jų įtvaros nulūžusios. Čia pristatomas bene geriausiai išlikęs antgalis, kurio galvutės ilgis yra 3,9 cm, plačiausia vieta – 0,9 x 1,0 cm, o išlikęs bendras ilgis – 6,2 cm. Remiantis dr. Gintauto Rackevičiaus sudaryta Lietuvoje rastų arbaleto strėlių antgalių tipologija, aptariami antgaliai priskirtini 14 tipo antgalių grupei. Ankstyviausi šio tipo antgaliai pasirodo XIV a. pirmoje pusėje, o jų datavimas siejamas su Ordino Bajerburgo pilies sunaikinimu antrame XIV a. ketvirtyje. Šio tipo arbaleto strėlių antgalių gana gausiai rasta Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, ir visi šie radiniai sietini su XIV a. pabaiga, lietuvių kovų su kryžiuočiais laikotarpiu. Tokius arbaleto strėlių antgalius naudojo tiek kryžiuočių, tiek lietuvių šauliai. XIII–XIV a. šie antgaliai buvo plačiai paplitę Latvijos teritorijoje. Tai Vakarų Europai būdingas strėlių antgalių tipas, o Rytų Europoje jie naudoti tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos ribose.
 
Medžiagą parengė Justina Ramanauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Rackevičius G. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a., Vilnius, 2002, p.14–16, 95–112, 133–134.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2022-06-13 Atnaujinta: 2022-06-13 09:21
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika