Gobelenas „Dovydas ir Batšeba“

 

 

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rinkinius papildęs gobelenas buvo žinomas pavadinimu „Rūmų gyvenimas“. Tai vienas seniausių Valdovų rūmų muziejaus turimų gobelenų. Vis dėlto išanalizavus analogus patikslinta, kad gobelene vaizduojama Senajame Testamente aprašyta Jeruzalės karaliaus Dovydo ir Batšebos istorija. Biblijoje rašoma: „Kartą vieną popietę Dovydas, pakilęs iš guolio, vaikštinėjo ant karaliaus rūmų stogo. Nuo stogo jis pamatė besimaudančią moterį. Ta moteris buvo labai graži. Dovydas pasiuntė dvariškį pasiteirauti apie moterį. Jam buvo pranešta: „Tai yra Eliamo duktė, hetito Urijo žmona.“ Dovydas nusiuntė pasiuntinius jos atvesti.“ (2 Sam 11, 2–4). Gobelene matyti tik pusė Biblijoje minimo pasakojimo. Nesunkiai atpažįstamas karalius Dovydas, pavaizduotas antrajame plane, stovintis prie suktos kolonos, kairėje rankoje laikantis skeptrą. Jis apsivilkęs prabangiais drabužiais iš ornamentuotų audinių ir segi brangakmeniais puoštą peleriną. Karalių supa jauni dvariškiai: vienas jų, pavaizduotas be galvos apdangalo, palinkęs prie valdovo praneša, kaip Biblijoje rašoma, kas ta moteris, apie kurią teirautasi.

 

Pirmajame plane, kairėje pusėje, vaizduojama grupė muzikantų: mandolina skambinanti moteris ir du fleitomis grojantys vyrai. Šalia jų palinkęs jaunuolis kairę ranką yra ištiesęs į priekį, o dešinę nuleidęs – joje laiko galvos apdangalą (?). Jaunuolis pavaizduotas taip, lyg į ką nors nuolankiai kreiptųsi. Greta jo, žydinčios pievos fone, įkomponuotos trys moterys apžiūrinėja pintinę su gėlėmis. Personažai vilki puošnius vėlyvosios gotikos ir ankstyvojo renesanso stiliaus apdarus. Ypač dekoratyvūs ir gausiai ornamentuoti pirmajame plane matomų damų ir Dovydo kostiumai. Įmantrūs moterų galvos apdangalai. Scena vyksta ornamentuoto purpurinio aksomo draperijos ir stilizuoto peizažo fone.

 

Akivaizdu, kad įsigytas gobelenas yra daug didesnės kompozicijos fragmentas. Kairėje pusėje matoma kompozicija nebaigta. Greičiausiai nukirpta ir apatinė dalis. Skirtumas matyti ir tarp gobeleną rėminančių bordiūrų: kairysis su tarp gėlių įpintu kaspinu skiriasi nuo likusiųjų, esančių dešinėje, viršuje ir apačioje.

 

Neišlikusią kompozicijos dalį iš dalies padeda rekonstruoti Los Andželo (JAV), Briuselio (Belgija), Madrido (Ispanija) ir Varšuvos (Lenkija) muziejuose saugomi analogišką siužetą vaizduojantys gobelenai. Šiuose audiniuose matyti, kad pirmajame plane vaizduojamas palinkęs dvariškis, greičiausiai perduodantis karaliaus kvietimą prie fontano stovinčiai Eliamo dukteriai, Ūrijo žmonai Batšebai. Remiantis minėtais užsienio kolekcijose išlikusių panašių audinių pavyzdžiais, už Batšebos toliau į kairę besitęsiančios kompozicijos pirmajame plane galėjo būti pulkelis įvykį stebinčių damų, antrajame plane – besilinksminančios damos ir jaunuoliai.

 

Vis dėlto minimų panašių gobelenų kompozicijos gana skirtingos, todėl negalima teigti, kad būtent toks buvo visas įsigytas gobelenas.