Gobelenas „Psichės vestuvės“

Aktualu iki 2022-08-28
Kartonų autorius Izakas Muajonas (Isaac Moillon, 1614–1673)
Karališkosios Obiusono dirbtuvės, XVII a. II p.
Vilna, šilkas
298 x 455 cm
Signatūra: „AB“
Inv. Nr. VR-416
Andrejaus Balyko ir Antano Boso šeimų dovana. Įteikta 2009 m. vasario 10 d.
 
2009 m. gobelenas iš dalies restauruotas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre (restauravo Elena Mazūraitė). Nuo 2020 m. atliekami nuoseklūs tolesni restauravimo darbai, truksiantys iki 2022 m. pabaigos.
 
Tai Baroko epochos gobelenas. Jame vaizduojamos Psichės vestuvės, aprašytos Lucijaus Apulėjaus (Lucius Appuleius) II a. veikale „Metamorfozės“ (vėlesnis pavadinimas – „Aukso asilas“). Renesanso dailėje Psichės vestuvių tema buvo labai populiari.
 
Kartono autorius Izakas Muajonas (Isaac Moillon, 1614–1673) gimė Paryžiuje protestantų tapytojo Nikola Muajono (Nicolas Moillon) šeimoje. Jis piešė peizažus, žvėris ir ornamentus Simono Vuė (Simon Vouet, 1590–1649) gobelenų kartonams, taip pat bendradarbiavo su Obiusono audimo dirbtuvėmis.
 
Remiantis pirmine atribucija, manyta, kad gobelene galbūt vaizduojama karalių Sauliaus ir Dovydo istorija. Patikslinus atribuciją ir remiantis analogais, tai Psichės vestuves vaizduojanti scena iš L. Apulėjaus „Aukso asilo“ VI knygos: „Ištaręs šiuos žodžius, jis [Jupiteris] įsakė Merkurijui sukviesti visus dievus į tarybą <...> aukštasis teatras buvo pripildytas, ir Jupiteris tęsė kalbą: „O jūs, dievai, užregistruoti mūzų knygose, jūs visi neabejotinai pažįstate šį jaunuolį Kupidoną, kurį maitinau savo rankomis, ir siautėjančią pirmos jaunystės liepsną, maniau, geriausia pažaboti ir apriboti. <...> Jis išsirinko sau palankią merginą ir atėmė jos nekaltybę, leiskime jam ją turėti ir Psichės glėbyje pajusti savo malonumus. <...> Tada jis paėmė nemirtingumo taurę ir tarė: „Laikyk, Psiche, ir gerk iki galo, kad būtum nemirtinga, ir Kupidonas iš čia niekada neišvyks, ir bus tavo amžinas vyras.“ Iškart buvo surengtas didžiulis pokylis ir vedybų puota, o Kupidonas atsisėdo su savo brangia sutuoktine tarp rankų: Junona su Jupiteriu ir visais kitais dievais tvarkingai. <...> Apolonas maloniai palinko virš arfos, Venera šoko pagal muziką...“
Centre vaizduojamas puošniame soste sėdintis Dzeusas (Jupiteris) su karūna, kairėje rankoje laikantis skeptrą, o dešinėje – auksinę taurę. Greta jo kojų – du balti balandžiai, šventi deivės Afroditės (Veneros) paukščiai, simbolizuojantys meilę. Valdovo dešinėje pusėje matyti Dzeuso simbolis erelis. Pirmajame plane numesta strėlinė su strėlėmis asocijuojasi su Amūro atributais. Kairėje kompozicijos pusėje vaizduojami švelniai rankomis susikibę mėlyną tuniką vilkintis Erotas (Kupidonas) ir šventiškai pasidabinusi mergina Psichė. Tarp Psichės ir karaliaus – jaunuolis su gėlių vainiku, rankoje laikantis fakelą. Valdovo dešinėje stovi pati Afroditė, kaire ranka prilaikanti suknelės klostes, o dešine apglėbusi valdovą. Dešinėje kompozicijos dalyje vaizduojama santuokos ir vaisingumo deivė Junona, sėdinti greta arfą laikančio Apolono. Poros priekyje komponuojamas Junonos simbolis povas, išskleidęs spalvingą uodegą.
 
Už pagrindinių figūrų, dėstomų vienoje kompozicinėje linijoje, matyti šviesia staltiese dengtas stalas su paruoštomis lėkštėmis. Antrajame gobeleno plane vaizduojamas tankios lapijos miškas.
 
Centrinę audinio dalį rėmina neplatus bordiūras iš natūralistiškai pavaizduotų gėlių girliandų. Tarp gėlių galima atpažinti tulpes, narcizus ir rožes. Viršutiniuose bordiūro kampuose komponuojamos stilizuotos saulės, panašios į Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI (1643–1715) simbolį, apatiniuose – gaubliai.
 
Beveik identiškos kompozicijos gobelenas saugomas Obiusono muziejuje „Cité internationale de la Tapisserie Aubusson“ (inv. Nr. 2002.5.1).
 
Atribucijos autorė Prancūzijos paveldo kuratorė Nicole de Reyniès
Medžiagą parengė Ieva Kuizinienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Apuleius: the Golden Ass. Being the Metamorphoses of Lucius Apuleius. With an English Translation by W. Adlington, ed. S. Gaselee, London, New York, MCMXXIV. Interneto prieiga: https://ryanfb.github.io/loebolus-data/L044.pdf [žiūrėta 2021-05-27].
Bulfinch T. The Age of Fable. Or Stories of Gods and Heroes, Boston, 2001.
Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas, sud. D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 30–31, 300.
Gaisser J. H. The Fortunes of Apuleius and the Golden Ass. A Study in Transmission and Reception, Princeton, 2008.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų gobelenai, Vilnius, 2011.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Tapestries of the Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2012.
Jedzinskaitė-Kuizinienė I. Gobeliny Pałacu Wielkich Ksiąźąt Litewskich, Wilno, 2013.
Skerstonas E. Meniniai audiniai. Personažų išvaizdos triumfas, Vilnius, 2020. 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kovos peilio geležtės smaigalys

20250324

2002 m. tyrinėjant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų (Žemutinės pilies) išorinį kiemą, aptiktas kovos peilio geležtės smaigalys. Radinio ilgis 11,4 cm, plotis 1–2,3 cm, storis 0,6 cm.
Nulūžęs kovos peilio geležtės fragmentas nėra vienintelis tokio tipo ginklo radinys pilies ir rūmų teritorijoje. Iki šiol žinomi bent du santykinai sveiki kovos peiliai, keletas jų fragmentų bei odinės makštys, skirtos šio tipo ginklams. Panašūs ir jiems giminingi kovos peiliai Europoje buvo naudojami nuo XIV a. pabaigos iki XVII amžiaus. Šie ginklai, žinomi pavadinimais Bauernwehr, Hauswehr, Rugger,tesak ar kord, išsivystė iš buitinių peilių. Kai kuriuose Europos regionuose, uždraudus valstiečiams ir miestiečiams nešiotis kalavijus, tokie peiliai tapo alternatyva ginkluotės sprendimams. 

Plačiau

Publikuota: 2022-08-22 Atnaujinta: 2025-02-13 08:39
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika