Gobelenas „Psichės vestuvės“

 

2009 m. gobelenas iš dalies restauruotas Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre (restauravo Elena Mazūraitė). Nuo 2020 m. atliekami nuoseklūs tolesni restauravimo darbai, truksiantys iki 2022 m. pabaigos.

 

Tai Baroko epochos gobelenas. Jame vaizduojamos Psichės vestuvės, aprašytos Lucijaus Apulėjaus (Lucius Appuleius) II a. veikale „Metamorfozės“ (vėlesnis pavadinimas – „Aukso asilas“). Renesanso dailėje Psichės vestuvių tema buvo labai populiari.

 

Kartono autorius Izakas Muajonas (Isaac Moillon, 1614–1673) gimė Paryžiuje protestantų tapytojo Nikola Muajono (Nicolas Moillon) šeimoje. Jis piešė peizažus, žvėris ir ornamentus Simono Vuė (Simon Vouet, 1590–1649) gobelenų kartonams, taip pat bendradarbiavo su Obiusono audimo dirbtuvėmis.

 

Remiantis pirmine atribucija, manyta, kad gobelene galbūt vaizduojama karalių Sauliaus ir Dovydo istorija. Patikslinus atribuciją ir remiantis analogais, tai Psichės vestuves vaizduojanti scena iš L. Apulėjaus „Aukso asilo“ VI knygos: „Ištaręs šiuos žodžius, jis [Jupiteris] įsakė Merkurijui sukviesti visus dievus į tarybą <...> aukštasis teatras buvo pripildytas, ir Jupiteris tęsė kalbą: „O jūs, dievai, užregistruoti mūzų knygose, jūs visi neabejotinai pažįstate šį jaunuolį Kupidoną, kurį maitinau savo rankomis, ir siautėjančią pirmos jaunystės liepsną, maniau, geriausia pažaboti ir apriboti. <...> Jis išsirinko sau palankią merginą ir atėmė jos nekaltybę, leiskime jam ją turėti ir Psichės glėbyje pajusti savo malonumus. <...> Tada jis paėmė nemirtingumo taurę ir tarė: „Laikyk, Psiche, ir gerk iki galo, kad būtum nemirtinga, ir Kupidonas iš čia niekada neišvyks, ir bus tavo amžinas vyras.“ Iškart buvo surengtas didžiulis pokylis ir vedybų puota, o Kupidonas atsisėdo su savo brangia sutuoktine tarp rankų: Junona su Jupiteriu ir visais kitais dievais tvarkingai. <...> Apolonas maloniai palinko virš arfos, Venera šoko pagal muziką...“

Centre vaizduojamas puošniame soste sėdintis Dzeusas (Jupiteris) su karūna, kairėje rankoje laikantis skeptrą, o dešinėje – auksinę taurę. Greta jo kojų – du balti balandžiai, šventi deivės Afroditės (Veneros) paukščiai, simbolizuojantys meilę. Valdovo dešinėje pusėje matyti Dzeuso simbolis erelis. Pirmajame plane numesta strėlinė su strėlėmis asocijuojasi su Amūro atributais. Kairėje kompozicijos pusėje vaizduojami švelniai rankomis susikibę mėlyną tuniką vilkintis Erotas (Kupidonas) ir šventiškai pasidabinusi mergina Psichė. Tarp Psichės ir karaliaus – jaunuolis su gėlių vainiku, rankoje laikantis fakelą. Valdovo dešinėje stovi pati Afroditė, kaire ranka prilaikanti suknelės klostes, o dešine apglėbusi valdovą. Dešinėje kompozicijos dalyje vaizduojama santuokos ir vaisingumo deivė Junona, sėdinti greta arfą laikančio Apolono. Poros priekyje komponuojamas Junonos simbolis povas, išskleidęs spalvingą uodegą.

 

Už pagrindinių figūrų, dėstomų vienoje kompozicinėje linijoje, matyti šviesia staltiese dengtas stalas su paruoštomis lėkštėmis. Antrajame gobeleno plane vaizduojamas tankios lapijos miškas.

 

Centrinę audinio dalį rėmina neplatus bordiūras iš natūralistiškai pavaizduotų gėlių girliandų. Tarp gėlių galima atpažinti tulpes, narcizus ir rožes. Viršutiniuose bordiūro kampuose komponuojamos stilizuotos saulės, panašios į Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI (1643–1715) simbolį, apatiniuose – gaubliai.

 

Beveik identiškos kompozicijos gobelenas saugomas Obiusono muziejuje „Cité internationale de la Tapisserie Aubusson“ (inv. Nr. 2002.5.1).