Kampinis gotikinis koklis su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu

Aktualu iki 2022-09-04
XV a. II p.
Molis
Plokštės plotis 17 cm
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1988 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 27; Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Rūmų vidinio kiemo 2005 m. archeologinių tyrimų ataskaita, radinio inv. Nr. 85
 
Lietuvos herbas – šarvuotas riteris su kalaviju – vienas seniausių herbų Europoje. Jau nuo XII a. Vakarų Europoje raito valdovo atvaizdas su ietimi ar kalaviju rankoje reiškė krašto suvereną ir jos gynėją. Pirmasis Lietuvos didysis kunigaikštis, pavaizduotas kaip ant žirgo jojantis raitelis, galėjo būti Algirdas (1345–1377). Tikėtina, kad toks ženklas buvo panaudotas ant 1366 m. sutarties su Lenkija (antspaudas neišlikęs). Po Algirdo mirties didžiuoju kunigaikščiu tapęs Jogaila, taip pat Kaributas, Skirgaila ir kiti broliai jau turėjo po kelis portretinius anspaudus su raiteliu, todėl manoma, kad šis simbolis buvo paveldėtas iš tėvo. 1386 m. Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, jam buvo perdarytas herbinis spaudas – pirmame lauke su Lenkijos ereliu, antrame – su ietimi ginkluotu raiteliu ir dvigubu kryžiumi skydelyje. Tai pirmasis dvigubo kryžiaus atvaizdas. Nuo tada dvigubas kryžius tapo Jogailaičių dinastijos herbu, o vėliau – ir visos valstybės herbo sudėtiniu ženklu. Didžiojo kunigaikščio Vytauto heraldikoje vaizduotas iš tėvo Kęstučio paveldėtas Gediminaičių stulpų ženklas, kuris XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje simbolizavo Kęstutaičius, o nuo XVI a. – ir visus Gediminaičius. Šie du istoriniai simboliai ir dabar naudojami Lietuvos Respublikos heraldikoje.
Raitelis, skydas su dvigubu kryžiumi ir Gediminaičių stulpai pirmiausia pasirodė antspauduose ir monetose. Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje heraldiniai simboliai aptikti ir kokliuose. Čia per daugiau nei 30 metų trukusius archeologinius tyrimus surinkta gausi XV a. vidurio ir antros pusės gotikinių koklių kolekcija. Tokių koklių krosnys buvo įrengtos Vilniaus pilyje buvusiose reprezentacinėse patalpose Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Kazimiero (1440/1447–1492) bei Aleksandro Jogailaičių (1492/1501–1506) valdymo metu, vėliau, perstatant rezidenciją, – išgriautos.
Tarp heraldiniais motyvais puoštų koklių aptikti ir kokliai su valstybės heraldika. Vienas svarbiausių herbų – raitelis, vėliau gavęs Vyčio pavadinimą. Jis vaizduojamas ant šuolyje esančio žirgo, jojančio heraldiškai į dešinę. Raitelio galvą puošia šalmas (bacinetas) pakeltu antveidžiu. Atviros raitelio veido detalės pavaizduotos profiliu – matoma nosis, lūpos ir smakras. Pečius dengia prie bacineto pritvirtinta šarvinė apykaklė (aventeilas). Iškelta dešinė ranka laiko kalaviją, kairė, laikydama už vadžių, valdo žirgą. Kario kūną iki blauzdų dengia šarvai. Šalia kairiojo peties pavaizduotas vėlyvosios Gotikos skydas su dvigubu Jogailaičių kryžiumi. Trūkstamos šio koklio detalės nustatytos iš išlikusių kitų tokio pat ornamento koklių fragmentų, kurie leidžia rekonstruoti visą raitelio atvaizdą. Iš jų sužinome, kad kojos taip pat šarvuotos. Išraiškingai pavaizduotas kairės kojos smailėjantis šarvabatis (sabatonas) su masyvia aštuoniaspygle pentino žvaigždute. Raitelis sėdi balne, riestu priekiniu ir plačiu galiniu lankeliu (guga). Žirgo aprangą puošia ornamentuoti diržai.
Koklio piešinys labai stilizuotas, ornamento reljefas negilus, likusios plokštės laukai tušti. Nepaisant to, pagrindinės raitelio ir žirgo aprangos dalys pavaizduotos aiškiai. Šis koklis neglazūruotas, nors yra ir žalios arba rudos spalvos glazūra dengtų koklių. Įdomu tai, kad viena heraldinio koklio dalis su dvigubu Jogailaičių kryžiumi skyde buvo rasta 1988-aisiais, o kita dalis su žirgo ir raitelio ornamento fragmentu – tik 2005 m. netoliese per ankstesnius tyrimus kastoje perkasoje. Pastarasis koklio fragmentas atskleidė, kad koklis dar ir kampinis. Išliko labai nedidelis kitos plokštės fragmentas su kol kas nenustatytu ornamentu.
 
Kiti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje rasti gotikiniai kokliai su valstybės heraldiniais ženklais:
Gotikinio koklio fragmentas (glazūruotas) su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/gotikinis-koklis-su-lietuvos-didziosios-kunigaikstystes-herbu
 
Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė
 
Naudota literatūra
Bugys P. „Viduramžių ir Renesanso karybos terminija ir jos problematika: šarvuotės ir jos dalių pavadinimai“, in: Karo archyvas, Nr. 28, 2013, p. 52–68, 402–403.
Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. ,,Archeologiniai tyrimai“, in: Vilniaus Žemutinės pilies rūmai, t. 1: 1988 m. tyrimai, Vilnius, 1989, p. 10–48; il. 37.
Ožalas E., Zaveckienė E. „XV a. gotikiniai plokštiniai kokliai ir jų radimvietės Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXII, comparavit G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 328–347.
Rimša E. Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius, 2004.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Auskaras

20240415

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje seniausi auskarai datuojami XIII–XIV amžiumi. Jie buvo gaminami lankelio formos su 1–3 kabučiais ir pagal konstrukciją skirstomi į tris tipus: žiedinius, kilpinius ir klaustuko formos.

Plačiau

Publikuota: 2022-08-29 Atnaujinta: 2022-08-30 13:52
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika