Kampinis gotikinis koklis su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu

 

Lietuvos herbas – šarvuotas riteris su kalaviju – vienas seniausių herbų Europoje. Jau nuo XII a. Vakarų Europoje raito valdovo atvaizdas su ietimi ar kalaviju rankoje reiškė krašto suvereną ir jos gynėją. Pirmasis Lietuvos didysis kunigaikštis, pavaizduotas kaip ant žirgo jojantis raitelis, galėjo būti Algirdas (1345–1377). Tikėtina, kad toks ženklas buvo panaudotas ant 1366 m. sutarties su Lenkija (antspaudas neišlikęs). Po Algirdo mirties didžiuoju kunigaikščiu tapęs Jogaila, taip pat Kaributas, Skirgaila ir kiti broliai jau turėjo po kelis portretinius anspaudus su raiteliu, todėl manoma, kad šis simbolis buvo paveldėtas iš tėvo. 1386 m. Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, jam buvo perdarytas herbinis spaudas – pirmame lauke su Lenkijos ereliu, antrame – su ietimi ginkluotu raiteliu ir dvigubu kryžiumi skydelyje. Tai pirmasis dvigubo kryžiaus atvaizdas. Nuo tada dvigubas kryžius tapo Jogailaičių dinastijos herbu, o vėliau – ir visos valstybės herbo sudėtiniu ženklu. Didžiojo kunigaikščio Vytauto heraldikoje vaizduotas iš tėvo Kęstučio paveldėtas Gediminaičių stulpų ženklas, kuris XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje simbolizavo Kęstutaičius, o nuo XVI a. – ir visus Gediminaičius. Šie du istoriniai simboliai ir dabar naudojami Lietuvos Respublikos heraldikoje.

Raitelis, skydas su dvigubu kryžiumi ir Gediminaičių stulpai pirmiausia pasirodė antspauduose ir monetose. Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje heraldiniai simboliai aptikti ir kokliuose. Čia per daugiau nei 30 metų trukusius archeologinius tyrimus surinkta gausi XV a. vidurio ir antros pusės gotikinių koklių kolekcija. Tokių koklių krosnys buvo įrengtos Vilniaus pilyje buvusiose reprezentacinėse patalpose Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Kazimiero (1440/1447–1492) bei Aleksandro Jogailaičių (1492/1501–1506) valdymo metu, vėliau, perstatant rezidenciją, – išgriautos.

Tarp heraldiniais motyvais puoštų koklių aptikti ir kokliai su valstybės heraldika. Vienas svarbiausių herbų – raitelis, vėliau gavęs Vyčio pavadinimą. Jis vaizduojamas ant šuolyje esančio žirgo, jojančio heraldiškai į dešinę. Raitelio galvą puošia šalmas (bacinetas) pakeltu antveidžiu. Atviros raitelio veido detalės pavaizduotos profiliu – matoma nosis, lūpos ir smakras. Pečius dengia prie bacineto pritvirtinta šarvinė apykaklė (aventeilas). Iškelta dešinė ranka laiko kalaviją, kairė, laikydama už vadžių, valdo žirgą. Kario kūną iki blauzdų dengia šarvai. Šalia kairiojo peties pavaizduotas vėlyvosios Gotikos skydas su dvigubu Jogailaičių kryžiumi. Trūkstamos šio koklio detalės nustatytos iš išlikusių kitų tokio pat ornamento koklių fragmentų, kurie leidžia rekonstruoti visą raitelio atvaizdą. Iš jų sužinome, kad kojos taip pat šarvuotos. Išraiškingai pavaizduotas kairės kojos smailėjantis šarvabatis (sabatonas) su masyvia aštuoniaspygle pentino žvaigždute. Raitelis sėdi balne, riestu priekiniu ir plačiu galiniu lankeliu (guga). Žirgo aprangą puošia ornamentuoti diržai.

Koklio piešinys labai stilizuotas, ornamento reljefas negilus, likusios plokštės laukai tušti. Nepaisant to, pagrindinės raitelio ir žirgo aprangos dalys pavaizduotos aiškiai. Šis koklis neglazūruotas, nors yra ir žalios arba rudos spalvos glazūra dengtų koklių. Įdomu tai, kad viena heraldinio koklio dalis su dvigubu Jogailaičių kryžiumi skyde buvo rasta 1988-aisiais, o kita dalis su žirgo ir raitelio ornamento fragmentu – tik 2005 m. netoliese per ankstesnius tyrimus kastoje perkasoje. Pastarasis koklio fragmentas atskleidė, kad koklis dar ir kampinis. Išliko labai nedidelis kitos plokštės fragmentas su kol kas nenustatytu ornamentu.