Spinta

 

 

Viduramžių Europoje spintos neretai buvo gana masyvūs baldai, dažnai montuotos bažnyčių zakristijose ir naudotos įvairiems bažnytiniams reikmenims laikyti. Tačiau jau ankstyvaisiais Viduramžiais būta ir mažesnių spintų, gamintų iš plačių ir storų medienos lentų, kurios dar būdavo kaustytos metalinėmis detalėmis. Apie 1400 m. Flandrijoje buvo padarytas stulbinantis atradimas, kuris pakeitė baldų konstrukciją iš esmės. Tuo metu pradėti gaminti baldai, kurių karkasui būdavo parenkama storesnė mediena, o ertmėse įmontuojamos plokštumos iš plonesnių lentų. Šiai baldų konstrukcijai atsirasti neabejotinai padėjo 1322 m. Augsburge išrasta greta vandens malūno veikianti lentpjūvė. Tokiose lentpjūvėse buvo įmanoma išpjauti plonesnes lentas ir naudoti jas baldų gamybai. Spintų karkasas buvo tvirtas ir neleido medienai deformuotis skirtingomis drėgmės sąlygomis, o kartu tokie baldai buvo lengvesni ir paprasčiau transportuojami.

Muziejuje esanti spinta pagaminta naudojant būtent tokią konstrukciją, o dauguma jos plokštumų dekoruota vadinamuoju pergamento ornamentu (pranc. parchemin plié, vok. Flatwerk, angl. Linenfold). Šis drožinėtas elementas atsiranda apie 1400 m. Flandrijoje ir pamažu išplinta kraštuose, kuriuose baldams gaminti naudojama ąžuolo mediena – šiaurės Vokietijoje, Anglijoje, Skandinavijoje, iš dalies Prancūzijoje ir pan. Tačiau toks ornamentas retas pietų Europoje, kur tuo metu dominavo tiek kitos rūšies mediena, tiek ir kitokie dekoro elementai. Ornamentas primena iš abiejų kraštų perlenktą ir standžiai suklostytą pergamentą arba simetriškas perlenktos drobės klostes. Seniausias žinomas baldo su pergamento ornamentu atvaizdas yra Janui van Eikui (Jan van Eyck, 1390–1441) priskiriamoje 1422–1424 m. miniatiūroje, vaizduojančioje Šv. Jono Krikštytojo gimimą. Spintos centre, viršuje, esanti plokštuma – vienintelė dekoruota drožinėtu architektūriniu motyvu, primenančiu metalines grotas su keturiomis smailėjančiomis gotikinėmis arkomis apačioje.

Baldas turi tris nedideles dureles su metaliniais skląsčiais. Viršutinėje dalyje esančios dvejos durelės pritvirtintos pailgais metaliniais vyriais, o apatinės – analogiškai išdėstytais, tačiau mažesniais plokštelės pavidalo vyriais.