Publikuota 20221121
Aktualu iki 2022-11-27
XIV a. II p.
Vario lydinys
Skersmuo 3,3 cm, storis 0,2 cm
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpuso prieigų 2006‒2008 m. tyrimai, radinio inv. Nr. 724.
Konservavo Aldona Skučienė, rest. prot. Nr. 82/4948 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Vykdant archeologinius tyrimus, Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmuose surinkta nemaža knygų apkalų, užsegimų ir jų dalių kolekcija. Ankstyviausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rankraštinės knygos buvo įrišamos kietais, mediniais viršeliais, kurie būdavo aptraukiami oda arba tekstile, dažniausiai aksomu. Vienalaikiuose turto inventoriuose arba knygų sąrašuose minima ir tokių knygų puošyba metalinėmis detalėmis. Dažniausiai tai buvo liturginės, pagal užsakymą pagamintos knygos.
Metaliniai knygų apkalai buvo skirti knygoms apsaugoti, papuošti ir susegti. Pagal apkalų funkcijas ir tvirtinimo prie knygos padėtį, išskiriamos kelios apkalų grupės: centriniai, kampiniai apkalai, knygų užsegimai, nugarėlių apkalai ir kitos. Paprastai centriniai apkalai turėjo estetinę, o ne praktinę paskirtį ir buvo stilistiškai priderinti prie kampinių apkalų, kurie saugojo knygos kampus nuo susidėvėjimo.
Šios savaitės eksponatas – vienas ankstyviausių knygų apkalų, rastų Valdovų rūmų teritorijoje. Tai apvalus, ažūrinis apkalas, vaizduojantis stilizuotą, keturkojį gyvūną. Gyvūnas vaizduojamas einantis – viena jo letena pakelta. Apkalas turi tris trikampiu išdėstytas skylutes tvirtinimui. Tai puikiai Gotikos laikotarpio knygų apkalus iliustruojantis dirbinys, pasižymintis minimalistine, realistine puošyba.
Panašaus siužeto ažūriniai knygų apkalai rasti Vysbadene, Vokietijoje (2-a pav.); dabartinės Belgijos teritorijoje (2-b pav.); Šv. Apaštalo Andriejaus kapinėse, Lunde, Švedijoje (2-c pav.); Hedebijoje ir Gedstede, Danijoje; Estryje, Nyderlanduose (2-d pav.). Visi šie radiniai datuojami X–XI amžiais. Šio laikotarpio knygos Šiaurės Europoje siejamos su krikščionybės sklaida ir įtvirtinimu, naujai steigiamomis parapijomis, vienuolynais ir mokyklomis.
Panašiu zoomorfiniu motyvu puošti ir XIV–XV a. datuojamų odinių piniginių ir kapšelių apkalai. Tačiau šiems dirbiniams labiau būdinga apvalaus šešialapio forma, su tvirtinimo kniedėmis kiekviename lapelyje. Toks dirbinio tvirtinimo būdas patikimesnis ir praktiškesnis. Vienas tokių apkalų buvo rastas atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmuose, vienas – Kernavės-Kriveikiškio kapinyne, o keletas – Naugardo mieste Rusijoje.
Daugiau apie centrinius knygų apkalus:
Medžiagą parengė Aistė Kazimieraitytė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Adler G. Handbuch Buchverschluss und Buchbeschlag, Wiesbaden, 2010.
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita (ataskaita ruošiama).
Cicėnienė R. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rankraštinės knygos kultūra (iki XVI a. antrosios pusės). [Daktaro disertacija], Vilnius, 2011.
