Marijos Kazimieros d᾽Arkjen portretas

Aktualu iki 2022-12-04
Kasparas Netšeris (Caspar Netscher, 1639–1684)
XVII a. II pusė
Drobė, aliejinė tapyba
Matmenys: 46 x 36,5 cm
Inv. Nr. VR-1324
 
Eksponatas 2022 m. liepos 1 d. įsigytas iš privataus asmens Lietuvoje
 
Paveiksle pavaizduota Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Marija Kazimiera d᾽Arkjen (Marie Casimire d’Arquien, 1641–1716). Iš Prancūzijos kilusi valdovė gimė markizo Henriko de la Granž d᾽Arkjeno (Henri de La Grange d'Arquien, 1613–1707) ir Pranciškos de la Šatr (Françoise de la Châtre, 1615–1672) šeimoje Nevere. Į Abiejų Tautų Respubliką ji atvyko 1646 m. kartu su būsimosios Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero (Louise Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667) dvaru. 1658 m. Marija Kazimiera ištekėjo už Sandomiro vaivados Jono Zamoiskio (Jan Zamoyski, 1627–1665), tačiau santuoka nebuvo sėkminga. 1659 m. užsimezgė Marijos Kazimieros meilės romanas su Lenkijos didžiuoju vėliavininku Jonu Sobieskiu (Jan Sobieski, 1629–1696) ir 1665 m., mirus Jonui Zamoiskiui, pora susituokė. 1674 m. Jonas Sobieskis buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu, Marija Kazimiera taip pat buvo karūnuota. Pora susilaukė dvylikos vaikų, tačiau iš jų tik keturi išgyveno iki brandaus amžiaus. Marijos Kazimieros ir Jono Sobieskio dukra Teresė Kunigunda (1676–1730) 1694 m. ištekėjo už Bavarijos kunigaikščio, Šventosios Romos imperijos kurfiursto Maksimiliano II Emanuelio. Mirus Jonui Sobieskiui, 1699 m. Marija Kazimiera išvyko į Romą, o 1714 m. persikėlė į Prancūziją ir ten 1716 m. mirė.
 
Marija Kazimiera pavaizduota sėdinti architektūros ir draperijos fone. Ji dėvi melsvos ir rausvos spalvos rūbus, kairėje rankoje laiko gėlių puokštelę. Greta nutapytas berniukas, laikantis gėles ir vieną gėlę duodantis Marijai Kazimierai.
 
Paveikslo autorystė priskiriama dailininkui Kasparui Netšeriui (Caspar Netscher, 1639–1684). Dailininkas gimė Heidelberge (Vokietija) skulptoriaus Johano Netšerio (Johann Netscher, † apie 1639) šeimoje, bet didesnę gyvenimo dalį praleido Hagoje, kur daugiausia tapė portretus. Abu K. Netšerio sūnūs Teodoras ir Konstantinas taip pat tapo dailininkais.
 
Portreto įsigijimą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
 
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra ir šaltiniai
Lietuva ir Bavarija. Dinastinė vedybų politika ir valstybiniai ryšiai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Vilnius, 2021, p. 208.
 
„Netscher, Kaspar“, in: Deutsche Biographie, https://www.deutschebiographie.de/sfz71173.html#adbcontent [žiūrėta 2022-10-21].
 
Skrzypietz A. „Maria Kazimiera de la Grange d’Arquien“, in: Pasaż Wiedzy. Muzeum Pałacu Króla Jana III w Wilanowie, https://www.wilanow-palac.pl/maria_kazimiera_de_la_grange_d_arquien_3.html [žiūrėta 2022-10-21].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Brigantinos plokštelė

20240226

Per 2002 m. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų šiaurinio korpuso prieigų archeologinius tyrimus rasta ir įvairių tipų šarvų plokštelių iš pilies šturmus menančių XIV a. pabaigos – XV a. pradžios kultūrinių sluoksnių. Šioje vietoje aptikta ir brigantinos plokštelė nulūžusiu galu.

Plačiau

Publikuota: 2022-11-28 Atnaujinta: 2022-11-28 11:12
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika