Marijos Kazimieros d᾽Arkjen portretas

Marijos Kazimieros d᾽Arkjen portretas
Aktualu iki 2022-12-04
Kasparas Netšeris (Caspar Netscher, 1639–1684)
XVII a. II pusė
Drobė, aliejinė tapyba
Matmenys: 46 x 36,5 cm
Inv. Nr. VR-1324
 
Eksponatas 2022 m. liepos 1 d. įsigytas iš privataus asmens Lietuvoje
 
Paveiksle pavaizduota Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Marija Kazimiera d᾽Arkjen (Marie Casimire d’Arquien, 1641–1716). Iš Prancūzijos kilusi valdovė gimė markizo Henriko de la Granž d᾽Arkjeno (Henri de La Grange d'Arquien, 1613–1707) ir Pranciškos de la Šatr (Françoise de la Châtre, 1615–1672) šeimoje Nevere. Į Abiejų Tautų Respubliką ji atvyko 1646 m. kartu su būsimosios Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Liudvikos Marijos Gonzagos iš Nevero (Louise Maria Gonzaga de Nevers, 1611–1667) dvaru. 1658 m. Marija Kazimiera ištekėjo už Sandomiro vaivados Jono Zamoiskio (Jan Zamoyski, 1627–1665), tačiau santuoka nebuvo sėkminga. 1659 m. užsimezgė Marijos Kazimieros meilės romanas su Lenkijos didžiuoju vėliavininku Jonu Sobieskiu (Jan Sobieski, 1629–1696) ir 1665 m., mirus Jonui Zamoiskiui, pora susituokė. 1674 m. Jonas Sobieskis buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu, Marija Kazimiera taip pat buvo karūnuota. Pora susilaukė dvylikos vaikų, tačiau iš jų tik keturi išgyveno iki brandaus amžiaus. Marijos Kazimieros ir Jono Sobieskio dukra Teresė Kunigunda (1676–1730) 1694 m. ištekėjo už Bavarijos kunigaikščio, Šventosios Romos imperijos kurfiursto Maksimiliano II Emanuelio. Mirus Jonui Sobieskiui, 1699 m. Marija Kazimiera išvyko į Romą, o 1714 m. persikėlė į Prancūziją ir ten 1716 m. mirė.
 
Marija Kazimiera pavaizduota sėdinti architektūros ir draperijos fone. Ji dėvi melsvos ir rausvos spalvos rūbus, kairėje rankoje laiko gėlių puokštelę. Greta nutapytas berniukas, laikantis gėles ir vieną gėlę duodantis Marijai Kazimierai.
 
Paveikslo autorystė priskiriama dailininkui Kasparui Netšeriui (Caspar Netscher, 1639–1684). Dailininkas gimė Heidelberge (Vokietija) skulptoriaus Johano Netšerio (Johann Netscher, † apie 1639) šeimoje, bet didesnę gyvenimo dalį praleido Hagoje, kur daugiausia tapė portretus. Abu K. Netšerio sūnūs Teodoras ir Konstantinas taip pat tapo dailininkais.
 
Portreto įsigijimą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Portreto restauravimą finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.
 
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
Fotografas Mindaugas Kaminskas
 
Naudota literatūra ir šaltiniai
Lietuva ir Bavarija. Dinastinė vedybų politika ir valstybiniai ryšiai, sudarytojai D. Avižinis, V. Dolinskas, Vilnius, 2021, p. 208.
 
„Netscher, Kaspar“, in: Deutsche Biographie, https://www.deutschebiographie.de/sfz71173.html#adbcontent [žiūrėta 2022-10-21].
 
Skrzypietz A. „Maria Kazimiera de la Grange d’Arquien“, in: Pasaż Wiedzy. Muzeum Pałacu Króla Jana III w Wilanowie, https://www.wilanow-palac.pl/maria_kazimiera_de_la_grange_d_arquien_3.html [žiūrėta 2022-10-21].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2022-11-28 Atnaujinta: 2024-10-28 15:48
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika