Publikuota 20260706
Aktualu iki 2026-07-12
V–VII a.
Molis
Dugno skersmuo – 16 cm
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Rūmų vidinio kiemo 2005 m. tyrimai. Archeologinių tyrimų ataskaita (rengiama), radinio inv. Nr. 11728.
2005 m. vykdant archeologinius tyrimus Valdovų rūmų vidiniame kieme, juodos žemės sluoksnyje rastas vėlyvosios grublėtosios keramikos molinio indo apatinės dalies fragmentas – dugnas ir dalis sienelių. Indas datuojamas V–VII amžiumi.
Grublėtoji keramika iš kitų keramikos rūšių išsiskiria paviršiaus apdirbimo technologija. Neišdegto indo išorinė pusė apdrebiama skystesne arba sausesne molio mase – su priemaišomis ar be jų, taip suformuojant nelygų, grublėtą paviršių. Tuomet gaminys džiovinamas ir išdegamas atviroje ugnyje. Balkanų pusiasalyje tokia keramika buvo žinoma jau V tūkstantmetyje prieš Kristų. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje ankstyvoji, smulkiai grublėta keramika atsirado I tūkstantmetyje prieš Kristų, manoma, pirmiausia Užnemunėje bei Vakarų Lietuvoje. Prabėgus tūkstančiui metų, šiose teritorijose paplito vėlyvoji, stambiai grublėta keramika. Rytų Lietuvoje ši keramika pakeitė iki tol čia egzistavusią brūkšniuotąją keramiką.
Paviršiaus apdirbimas – išraiškingiausias grublėtosios keramikos bruožas, išskiriantis ją iš kitų ornamentikos būdų. Grublėtas paviršius gaunamas indo sieneles aptepus papildomu molio sluoksniu. Labai dažnai apie papildomą molio sluoksnį liudija indo paviršiuje pastebimi įtrūkimai, atsiradę dėl skirtingo paties indo molio sluoksnių savybių. Antropologiniais duomenimis, vėsiame, drėgname ir debesuotame klimate indai, priklausomai nuo dydžio, sienelių storio, gali būti džiovinami 7–28 paras ir tik tada išdegami. Išdegimas atviroje ugnyje gali trukti apie dešimt minučių, o tai sutaupo kuro. Nustatyta, kad grublėtumas ženkliai padidina išorinio paviršiaus plotą, taip paveikdamas daugelį puodo fizinių savybių: atsparumą temperatūrų pokyčiams, šilumos atidavimą aplinkai, drėgmės pralaidumą. Tokį puodą lengviau suimti keliant, taip pat manoma, kad jis gali būti atsparesnis smūgiams.
Daugelis grublėtosios keramikos indų buvo naudojami kaip virimo puodai. Tai rodo vidinėse sienelėse išlikę maisto degėsių pėdsakai. Didesni puodai greičiausiai buvo skirti atsargoms saugoti.
Aptariamą indą galima pamatyti nuolatinėje Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijoje (I maršrutas „Istorija, archeologija, architektūra“, 4 salė, 4 vitrina).
Medžiagą parengė Milda Samulionytė-Zikarienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Vengalis R. „Grublėtoji keramika Rytų Lietuvoje“, in: Lietuvos archeologija, t. 32, 2007, p. 105–132.
Valančius M. „Naujos įžvalgos apie geležies amžiaus keramikos gamybos technologiją, remiantis makroskopiniais, petrografiniais ir cheminiais duomenimis“, in: Archeologia Lituana, vol. 26, 2025, p. 203.
