Prancūzijos Didžiosios armijos 21-ojo linijinio pėstininkų pulko uniforminė saga

 

Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus archeologijos rinkinyje saugomų sagų kolekcijos išsiskiria Prancūzijos imperijos Didžiosios armijos (pranc. Grande Armée) uniforminės sagos. Nors tai smulkūs aprangos elementai, jie tiesiogiai siejasi su Napoleono epocha. Iš viso šiai grupei priskiriama 15 sagų, priklausiusių 11 skirtingų Didžiosios armijos karinių vienetų.

 

Pristatoma saga yra apvali, plokščia, su ranteliu pakraštyje, pagaminta štampavimo būdu iš vario lydinio. Centre pavaizduoti skaitmenys 2 (arabiškas) ir I (romėniškas), juos juosia į vidų užlenktais galais augalo šakų vainikas su tašku viršuje. Reverse matyti keturgubos kilpelės, skirtos sagai prisiūti prie uniformos, žymės. Skaitmenys nurodo sagos priklausymą 21-ajam linijiniam pėstininkų pulkui.

 

21-asis linijinis pėstininkų pulkas (pranc. 21e Régiment d'infanterie de Ligne) laikomas vienu garbingiausių Prancūzijos kariuomenės dalinių, pasižymėjusių drąsa ir ištikimybe. Pulkas įkurtas 1589 metais. Jis išgarsėjo per Italijos kampaniją (1796–1799 m.), dar iki Napoleono Bonaparto tapimo imperatoriumi. Pulko legenda siejama su Novi mūšiu, kai seržantas majoras Žanas Žoržas Poly (Jean Georges Pauly), apsuptas rusų kavalerijos ir paragintas pasiduoti, atsakė: „Aš vis tiek praeisiu“ (pranc. Je passe quand même), ir su keliais kariais, naudodami buožes ir bajonetus, prasiveržė atgal prie savo dalinio. Ši frazė vėliau tapo pulko šūkiu.

 

Po 1809 m. pulkas išaugo ir buvo priskirtas maršalo Lui Nikola Davu (Louis-Nicolas Davout) vadovaujamam 1-ajam armijos korpusui. Jį sudarė kelios divizijos, kurioms vadovavo generolai Šarlis Antuanas Lui Aleksi Moranas (Charles-Antoine-Louis-Alexis Morand), Lui Frijanas (Louis Friant), Šarlis Etjenas Sezaras Gudenas de la Sablonjeras (Charles-Étienne César Gudin de la Sablonnière), Žanas Dominikas Kompanas (Jean Dominique Compans) ir Žozefas Mari Desė (Joseph Marie Dessaix).

 

Žygyje į Rusiją 1812 m. 21-asis linijinis pėstininkų pulkas priklausė 1-ojo armijos korpuso 3-iajai pėstininkų divizijai, 3-iajai brigadai. Iš viso dalyvavo penki batalionai – 113 karininkų ir 3629 puskarininkiai bei eiliniai. Birželio 22 d. Napoleonui paskelbus karą Rusijai, korpusas pasiekė Nemuną, o birželio 23–24 d. naktį generolo Gudeno divizija persikėlė per upę ties Kaunu ir tapo armijos avangardu. Po kelių dienų žygio pulkas įžengė į Vilnių, kur buvo palankiai sutiktas vietos gyventojų.

 

Rusijos kampanijos metu pulkas dalyvavo svarbiausiuose mūšiuose: Smolensko, Valutino, Borodino ir Viazmos. Pastarasis žymėjo Didžiosios armijos užnugario pralaimėjimą – prancūzų nuostoliai siekė 6–8 tūkst. karių, iš jų apie 4 tūkst. pateko į nelaisvę. Didžiosios armijos likučiai 1812 m. lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje traukėsi per Lietuvą, pasiekė Vilnių ir judėjo toliau į vakarus. Išsibarstę pulko kariai buvo nukreipti į Torunę. 1813 m. sausio 8 d. pulką sudarė 34 karininkai ir apie 150 karių.

 

Saga eksponuojama nuolatinėje Valdovų rūmų ekspozicijoje (I maršrutas „Istorija, archeologija, architektūra“, 16 salė, 16.2 vitrina). Šis iš pirmo žvilgsnio nedidelis eksponatas yra iškalbingas liudijimas apie kariuomenę ir žmones, kurie dalyvavo Napoleono karuose. Jis žymi priklausymą daliniui, garsėjusiam atkaklumu, ir primena apie žygį, kuris prasidėjo ir tragiškai baigėsi Lietuvos žemėje.